Skrandis – vienas svarbiausių mūsų virškinimo sistemos organų, kasdien tyliai atliekantis savo darbą, kad galėtume mėgautis maistu ir gauti reikiamų maistinių medžiagų. Tačiau kartais šis organas pradeda siųsti įspėjamuosius signalus, kurių negalima ignoruoti. Vienas iš dažniausių šių signalų šaltinių – gastritas, kitaip vadinamas skrandžio gleivinės uždegimu. Nors dažnai nuvertinamas kaip „paprastas“ diskomfortas, negydomas gastritas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas, atsirandantis dėl įvairių dirgiklių ar infekcijų. Šis uždegimas gali būti ūmus, kai simptomai atsiranda staiga, arba lėtinis, kai gleivinės pažeidimas vystosi ilgą laiką ir gali likti nepastebėtas. Neretai ligos pradžioje gastrito simptomai būna lengvi arba visai nejuntami, tačiau gleivinės pažeidimui progresuojant gali atsirasti skausmas, diskomfortas ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Uždegimą dažniausiai sukelia Helicobacter pylori bakterija, kuri pažeidžia gleivinę ir skatina rūgšties poveikį jos audiniams. Taip pat gastritą gali lemti nuolatinis netinkamos mitybos poveikis – dažnas riebaus, aštraus, rūgštaus maisto vartojimas. Alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, vaistų (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas) vartojimas bei autoimuniniai sutrikimai taip pat yra svarbūs gastrito vystymosi veiksniai.
Gastrito simptomai gali būti labai įvairūs – nuo vos juntamo diskomforto iki stipraus skausmo, todėl dažnai ši liga lieka nepastebėta iki tol, kol pradeda stipriai trikdyti kasdienybę. Dažniausi požymiai:
Vis dėlto kai kurie žmonės ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, ypač sergant lėtiniu gastritu. Todėl svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir, pajutus nuolatinį skrandžio diskomfortą, kreiptis į gydytoją.
Gastritas gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių, kurias galima suskirstyti į išorines ir vidines.
Viena dažniausių – Helicobacter pylori infekcija, kuri pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Ši bakterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau ne visiems užsikrėtusiems ji sukelia ligos požymius.
Kita reikšminga priežastis – vaistų vartojimas, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Šie vaistai mažina skrandžio gleivinę apsaugančių prostaglandinų gamybą, todėl gleivinė tampa jautresnė rūgšties poveikiui. Be to, skrandžio gleivinę dirgina alkoholis ir rūkymas – šie įpročiai silpnina apsauginį gleivinės barjerą.
Reikėtų nepamiršti ir mitybos: dažnas riebaus, aštraus, marinuoto ar rūgštaus maisto vartojimas gali prisidėti prie gleivinės dirginimo. Stresas taip pat laikomas gastrito rizikos veiksniu, nes jis skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir lėtina gleivinės atsinaujinimą. Kai kuriems žmonėms gastritas išsivysto dėl autoimuninių procesų, kai imuninė sistema klaidingai puola skrandžio ląsteles.
Gastrito gydymas visų pirma priklauso nuo jo priežasties, todėl labai svarbu atlikti tikslius tyrimus. Paprastai gydytojas skiria:
Ne mažiau svarbi ir gyvensenos bei mitybos korekcija. Rekomenduojama:
Gastrito simptomus gali palengvinti ir natūralios priemonės – ramunėlių, medetkų ar linų sėmenų nuovirai, tačiau jos negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.
Gastritas – dažna, tačiau neretai nuvertinama liga, kurios simptomai dažnai siejami su paprastu skrandžio sudirgimu. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius ir nustačius uždegimo priežastį, galima greitai ir efektyviai užkirsti kelią ligos progresavimui. Svarbu įsiklausyti į savo organizmą, rūpintis mityba, vengti žalingų įpročių bei, prireikus, nedelsti kreiptis į specialistus.
# gastritas # skrandžio skausmas
