Panikos ataka yra viena iš labiausiai trikdančių psichikos sveikatos problemų, kurios gali ištikti staiga ir turėti rimtų pasekmių žmogaus fizinei bei emocinei būklei. Jos pasireiškia kaip stiprus nerimo ir baimės protrūkis, kurį lydi įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai. Šiame straipsnyje rasite panikos atakų simptomus, priežastis, diagnozavimą, gydymo metodus bei praktinius patarimus, ką daryti panikos atakos metu.
KAS YRA PANIKOS ATAKA?
Panikos ataka – tai staigus, stiprus ir dažnai be aiškios priežasties kylantis intensyvaus nerimo epizodas, kuriam būdingi ryškūs fiziniai ir psichologiniai simptomai. Panikos ataka gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio ar ilgiau, o dažniausiai jos simptomai pasiekia piką per 10 minučių. Panikos ataka gali pasireikšti retai arba dažnai, o jos intensyvumas ir poveikis žmogui gali labai skirtis.
Svarbu pažymėti, kad panikos ataka gali būti viena iš reakcijų į tam tikrą stresinę situaciją arba kilti spontaniškai. Kai panikos ataka kartojasi, kalbama apie panikos sutrikimą, kuris reikalauja gydymo.
Panikos atakos rūšys
Panikos atakos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:
Netikėta panikos ataka: Ši panikos ataka kyla be jokio akivaizdaus provokavimo arba konkrečios situacijos. Ji dažniausiai siejama su panikos sutrikimu.
Situaciniu būdu sąlygota panikos ataka: Ši panikos ataka kyla tam tikromis specifinėmis situacijomis, pavyzdžiui, socialiniuose susibūrimuose arba uždarose patalpose, ypač jei asmuo turi tam tikras fobijas (pvz., agorafobiją).
SIMPTOMAI
Panikos ataka sukelia platų fizinių ir psichologinių simptomų spektrą, kurie gali būti labai intensyvūs. Fiziniai simptomai dažnai klaidinami kaip rimtos sveikatos problemos, tokios kaip širdies priepuolis ar insultas. Svarbu atskirti panikos atakos simptomus, kad būtų galima tinkamai reaguoti.
Dažniausi fiziniai simptomai:
Širdies plakimas (tachikardija): Staigus širdies ritmo pagreitėjimas.
Krūtinės skausmas arba diskomfortas: Žmonės dažnai mano, kad tai širdies priepuolis.
Dusulys: Jausmas, kad negalite giliai įkvėpti arba trūksta oro.
Galvos svaigimas: Dažnai pasireiškia kaip nestabilumo ar alpimo jausmas.
Pykinimas: Gali būti kartu su pilvo skausmu ar diskomfortu.
Raumenų įtempimas arba drebulys: Šie simptomai gali apimti rankas, kojas arba visą kūną.
Šaltkrėtis arba karščio bangos: Dažnai lydimas prakaitavimo arba šalčio pojūčio.
Psichologiniai simptomai:
Intensyvus baimės jausmas: Žmonės dažnai jaučiasi, lyg prarastų kontrolę, arba bijo išprotėti.
Mirties baimė: Labai dažnai pasireiškia staigi baimė, kad žmogus gali mirti.
Depersonalizacija: Jausmas, kad esi atsiskyręs nuo savo kūno ar protinės būsenos.
Derealizacija: Aplinkos suvokimo sutrikimas, jausmas, kad viskas yra nerealu ar svetima.
Genetinis polinkis: Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių šeimos nariai kenčia nuo panikos sutrikimų, turi didesnę tikimybę patys patirti panikos atakas. Genetiniai veiksniai gali vaidinti svarbų vaidmenį šios būklės vystymuisi.
Neurotransmiterių disbalansas: Serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas yra neurotransmiteriai, kurie reguliuoja žmogaus nuotaiką. Sumažėjęs šių medžiagų lygis gali skatinti nerimo sutrikimus.
Fiziologinės reakcijos į stresą: Kai kurių žmonių kūnas per stipriai reaguoja į įprastus kūno signalus (pvz., greitą širdies plakimą), todėl atsiranda nerimo reakcija, kuri gali sukelti panikos ataką.
Psichologiniai veiksniai:
Trauminiai išgyvenimai: Trauminiai įvykiai, tokie kaip fizinė ar emocinė prievarta, nelaimingi atsitikimai arba sunki vaikystė, gali padidinti panikos atakų riziką.
Ilgalaikis stresas: Darbo, finansinės ar asmeninės problemos gali sukelti nuolatinį stresą, kuris palaipsniui gali sukelti panikos atakas.
Nerimo sutrikimai: Asmenys, turintys kitų nerimo sutrikimų, pvz., generalizuotą nerimo sutrikimą, yra labiau linkę patirti panikos atakas.
PANIKOS ATAKOS DIAGNOZAVIMAS
Panikos ataka dažnai yra klaidingai suprantama kaip kitos sveikatos problemos, todėl svarbu teisingai diagnozuoti ir gydyti šią būklę. Diagnozavimas apima išsamų paciento anamnezės rinkimą, fizinę apžiūrą ir psichologinį vertinimą.
Fizinė apžiūra: Norėdamas atmesti galimas fizines sveikatos problemas, gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, kraujo tyrimus ir kardiologinius tyrimus (pvz., EKG). Tai padeda įsitikinti, kad simptomai nėra susiję su širdies ligomis ar kitomis sveikatos problemomis.
Psichologinis vertinimas: Psichiatras arba psichologas gali atlikti psichologinį vertinimą, kuris apima klausimus apie paciento jausmus, baimes, kasdieninį stresą ir panikos atakų dažnumą.
Kriterijai pagal DSM-5: Pagal psichikos sutrikimų diagnostikos vadovą DSM-5, panikos sutrikimas diagnozuojamas, kai žmogus patiria kelias netikėtas panikos atakas ir vėliau daugiau nei mėnesį bijo pakartotinių atakų arba keičia savo elgesį, kad jų išvengtų.
GYDYMAS
Panikos atakų gydymas gali apimti įvairias intervencijas, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo keitimą.
PSICHOTERAPIJA
Viena efektyviausių psichoterapijos formų panikos atakoms gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda asmenims suprasti ir pakeisti jų neigiamas mintis bei elgesį, kuris sukelia arba palaiko panikos atakas.
Minties modelių keitimas: KET moko žmones atpažinti panikos atakos pradžią ir taikyti įvairius metodus, kad sumažintų nerimą. Tai apima destruktyvių mąstymo šablonų peržiūrėjimą ir pakeitimą pozityviais.
Elgesio modifikacija: Pacientai mokosi, kaip susidurti su situacijomis, kurios sukelia panikos atakas, vietoj to, kad jų išvengtų.
Kvėpavimo ir relaksacijos technikos: Terapeutai dažnai moko pacientus kvėpavimo pratimų ir atsipalaidavimo technikų, kurios padeda suvaldyti fizinius simptomus.
MEDIKAMENTINIS GYDYMAS
Gydant panikos sutrikimus, dažnai skiriami vaistai. Dažniausiai naudojami šie medikamentai:
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Vaistai, tokie kaip fluoksetinas, sertralinas ir citalopramas, padeda subalansuoti serotonino lygį smegenyse ir taip sumažinti panikos simptomus.
Benzodiazepinai: Tai greitai veikiantys vaistai (pvz., diazepamas ar alprazolamas), kurie gali būti naudojami kaip greito poveikio priemonė esant staigiai panikos atakai. Tačiau šie vaistai turi būti vartojami atsargiai dėl jų priklausomybės potencialo.
Beta adreno blokatoriai: Vaistai, tokie kaip propranololis, gali padėti kontroliuoti fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas ar drebulys, tačiau jie neveikia tiesiogiai nerimo.
GYVENIMO BŪDO KEITIMAS
Panikos atakų prevencija ir simptomų mažinimas gali būti pasiekti keičiant gyvenimo būdą. Čia pateikiamos kelios svarbios rekomendacijos:
Reguliari fizinė veikla: Tyrimai rodo, kad vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali sumažinti nerimo lygį ir pagerinti nuotaiką.
Sveikas miego režimas: Nepakankamas miegas gali padidinti stresą ir nerimo jausmą, todėl svarbu užtikrinti pakankamą poilsį.
Sveika mityba: Subalansuota mityba padeda palaikyti optimalią smegenų veiklą, o kofeino ir alkoholio mažinimas gali sumažinti nerimą.
Kai ištinka panikos ataka, svarbu žinoti, ką daryti, kad sumažintumėte simptomus. Štai keli patarimai:
Kvėpuokite lėtai ir giliai: Dėmesingas kvėpavimas gali padėti sumažinti nerimą ir kontroliuoti panikos fizinius simptomus.
Susikoncentruokite į dabartinį momentą: Naudodamiesi įžeminimo technikomis, bandykite sutelkti dėmesį į aplinką ir jausmus, pvz., stebėkite, ką matote, girdite arba jaučiate.
Pasakykite sau, kad tai laikina: Priminkite sau, kad panikos ataka yra laikina ir nepavojinga.
Panikos ataka yra rimta būklė, kuri gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą, įmanoma sumažinti panikos atakų intensyvumą ir dažnumą. Kombinuotas gydymo metodas, įtraukiantis psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius, gali padėti valdyti šią būklę ir pagerinti žmogaus kasdienybę.
INFORMACINIAI ŠALTINIAI
American Psychiatric Association. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5). 5th ed. Arlington, VA: American Psychiatric Publishing; 2013.
National Institute of Mental Health. Panic Disorder: When Fear Overwhelms. 2020.
Craske, M. G., & Stein, M. B. (2016). Anxiety Disorders: The Epidemiology of Panic Attacks, Panic Disorder, and Agoraphobia. In Textbook of Anxiety Disorders.
:max_bytes(150000):strip_icc()/top-symptoms-of-panic-attacks-2584270_FINAL-5bcdfd4d46e0fb0051228ee5.png)
