Menopauzė yra natūralus biologinis procesas, žymintis moters reprodukcinio amžiaus pabaigą. Tai laikotarpis, kai moters kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes, o estrogeno ir progesterono hormonų kiekis žymiai sumažėja. Menopauzė oficialiai diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nebėra menstruacijų. Menopauzė paprastai prasideda tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau gali prasidėti anksčiau ar vėliau. Menopauzė susideda iš trijų pagrindinių stadijų: premenopauzės, perimenopauzės ir postmenopauzės.
PREMENOPAUZĖ
PERIMENOPAUZĖ
POSTMENOPAUZĖ
Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius ir medicinines priemones siekiant išlaikyti gerą sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Menopauzės metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno lygio sumažėjimas, turi reikšmingą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Estrogenai svarbūs palaikant kraujagyslių elastingumą, cholesterolio balansą ir apsaugant nuo aterosklerozės – būklės, kuriai būdingas arterijų sustorėjimas ir užsikimšimas. Sumažėjus estrogenų gamybai menopauzės metu, atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių ir padidėja ligų rizika.
Estrogenai skatina azoto oksido (NO) gamybą kraujagyslių endotelyje, padedami kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, taip mažindami kraujospūdį ir gerindami kraujo tekėjimą. Sumažėjus estrogenų lygiui, NO gamyba mažėja, o tai gali lemti kraujagyslių susiaurėjimą ir padidėjusį kraujospūdį.
Be to, estrogenai reguliuoja lipidų profilį kraujyje, didindami didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba "gerojo" cholesterolio lygį ir mažindami mažo tankio lipoproteinų (MTL) arba "blogojo" cholesterolio lygį. Sumažėjus estrogenų lygiui, DTL mažėja, o MTL didėja, didinant aterosklerozės riziką. Aterosklerozė gali sukelti koronarinę širdies ligą, insultą ir periferinių arterijų ligas.
Menopauzės metu estrogenų sumažėjimas taip pat skatina uždegiminius procesus, kurie prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Uždegiminiai mediatoriai, tokie kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB), dažnai padidėja postmenopauzės metu moterų kraujyje, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Uždegimas skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir jų nestabilumą, kas gali lemti ūmius koronarinius įvykius, tokius kaip miokardo infarktas.
Taip pat estrogenų trūkumas veikia kraujagyslių struktūrą ir funkciją. Estrogenai skatina elastino ir kolageno, baltymų, palaikančių kraujagyslių sienelių struktūrą ir elastingumą, sintezę. Jų trūkumas gali lemti kraujagyslių sustandėjimą ir sumažėjusį elastingumą, prisidedant prie hipertenzijos ir padidėjusios širdies darbo apkrovos.
Dėl šių priežasčių menopauzės metu moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja. Tai išryškina ankstyvos prevencijos ir tinkamos sveikatos priežiūros svarbą menopauzės laikotarpiu, įskaitant reguliarias medicinines apžiūras, sveiką gyvenimo būdą, dietos kontrolę ir, jei reikia, medicininį gydymą. Hormonų pakaitinė terapija gali būti svarstoma kai kuriais atvejais, siekiant sumažinti menopauzės simptomus ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, tačiau jos taikymas turi būti kruopščiai įvertintas dėl galimų šalutinių poveikių ir rizikos.
Kraujagyslių užsikimšimas, dar žinomas kaip aterosklerozė, yra procesas, kai arterijų sienelės sustorėja ir sukietėja dėl riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimosi, formuojant plokšteles. Šis procesas prasideda, kai kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį) pažeidžia įvairūs veiksniai, tokie kaip, aukštas kraujospūdis, rūkymas, didelis cholesterolio kiekis, diabetas.
Pažeidimo vietoje pradeda kauptis riebalai, ypač mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie įsigeria į arterijų sieneles.
Laikui bėgant, šie riebalai oksiduojasi ir sukelia uždegiminį atsaką. Imuninės ląstelės, tokios kaip makrofagai, migruoja į pažeidimo vietą, kad pašalintų oksiduotus riebalus. Tačiau, kai riebalai kaupiasi, makrofagai gali per daug prisikaupti ir virsti vadinamaisiais putų ląstelėmis, kurios sukelia tolesnį uždegimą ir plokštelių susidarymą. Plokštelės tampa vis storesnės ir kietesnės, nes į jas įauga jungiamasis audinys ir kalcis. Tai lemia arterijų susiaurėjimą ir jų elastingumo praradimą.
Tai lemia arterijų susiaurėjimą ir jų elastingumo praradimą. Kai arterijos susiaurėja, kraujotaka į organus ir audinius sumažėja, sukeldama įvairias sveikatos problemas. Pirmiausia:
Aterosklerozė taip pat gali paveikti periferines arterijas, sukeldama periferinių arterijų ligą (PAL):
Be fizinių pasekmių, aterosklerozė yra susijusi su didesne uždegiminių ir imunologinių atsakų aktyvacija organizme, kas gali pabloginti bendrą sveikatos būklę. Tai ypač aktualu sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas ar lėtinis inkstų nepakankamumas, nes šios būklės dažnai yra susijusios su aterosklerozės progresavimu.
Norint sumažinti kraujagyslių užsikimšimo riziką, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo:
Medicininė priežiūra, įskaitant vaistus cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolei, taip pat gali padėti sulėtinti aterosklerozės progresavimą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
# menopauzė # aterosklerozė
