Sezoninis depresijos sindromas (SDS) yra specifinė depresijos forma, kuri pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą. Tai yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis pasikartojančiu depresijos epizodu atitinkamais metų laikais. Manoma, kad sezoninis depresijos sindromas yra susijęs su dienos šviesos trūkumu, kuris gali turėti įtakos tam tikrų smegenų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, melatonino, kuris reguliuoja miegą ir serotoniną, kuris veikia nuotaiką, lygiams.
Kas yra rizikos grupėje?
Sezoninis depresijos sindromas dažniausiai prasideda suaugusiame amžiuje ir rizika didėja su amžiumi. Sezoninis depresijos sindromas yra retesnis jaunesniems nei 20 metų asmenims. Taip pat pastebėta, kad moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Tai gali būti susiję su hormoniniais veiksniais, genetiniais aspektais ar aplinkos veiksniais. Geografinė padėtis taip pat gali turėti įtakos; gyvenimas toliau nuo pusiaujo, kur metų laikų kaita ir dienos šviesos trukmė yra labiau pastebima, gali padidinti sezoninio depresijos sindromo riziką. Be to, žmonės, kurių artimieji šeimoje kenčia nuo sezoninio depresijos sindromo ar kitų depresijos formų, gali turėti didesnę polinkio riziką. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šis sindromas nėra vien tik paprastas nuotaikos suprastėjimas šaltuoju metų laiku; tai yra rimtas sveikatos sutrikimas, kuris gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę ir kasdienį funkcionavimą.
Sezoninio depresijos sindromo priežastys yra sudėtingos ir manoma, kad jos yra susijusios su šviesos trūkumu. Trumpesnės dienos ir mažiau saulės šviesos rudenį bei žiemą gali sukelti vidinių biologinių sutrikimų. Tai gali sutrikdyti circadianinius ritmus, kurie yra svarbūs normaliam kūno funkcionavimui. Be to, mažesnis saulės šviesos kiekis gali sumažinti serotonino, hormono, kuris teigiamai veikia nuotaiką, gamybą smegenyse. Dar vienas svarbus veiksnys yra padidėjęs melatonino, hormono, kuris skatina miegą ir yra išskiriamas tamsoje, kiekis, dėl kurio žmogus gali jaustis mieguistas ir mažiau energingas.
Sezoninio depresijos sindromo simptomai yra panašūs į įprastos depresijos simptomus, tačiau pasireiškia sezoniniu cikliškumu.
Pagrindiniai simptomai apima:
Taip pat gali pasireikšti dirglumas, nerimas, kaltės jausmas, sunkumai koncentruojantis, mažesnis dėmesio išlaikymas ir sprendimų priėmimo problemos. Fiziniai simptomai gali apimti miego sutrikimus, apetito pokyčius (ypač polinkį į saldumynus ir angliavandenius), svorio prieaugį ir įvairius somatinius negalavimus, pvz., galvos skausmus.
Sezoninio depresijos sindromo simptomai paprastai prasideda rudenį arba žiemą ir mažėja arba visiškai išnyksta pavasario ar vasaros mėnesiais. Tačiau yra retesnė sezoninio depresijos sindromo forma, kuri atsiranda pavasarį ar vasarą ir gali būti susijusi su kitokiais simptomais, pvz., mažesniu apetitu ir svorio kritimu.
Sezoninio depresijos sindromo diagnozavimas ir gydymas reikalauja kruopštaus medicininio vertinimo, nes simptomai gali sutapti su kitų psichikos sutrikimų simptomais. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų sezoninį cikliškumą ir kitas galimas priežastis, kurios gali prisidėti prie simptomų atsiradimo.
Gydymas dažnai apima šiuos metodus:
Taip pat yra veiksmų, kuriuos galite atlikti patys, siekdami palengvinti simptomus:
Sezoninis depresijos sindromas yra sudėtingas ir dar nepilnai suprastas sutrikimas, kurio pagrindiniai simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą. Ši liga veikia tiek psichinę, tiek fizinę asmens sveikatą, sukeldama simptomus nuo liūdesio ir energijos stokos iki miego ir apetito pokyčių. Nors tikslios sezoninio depresijos sindromo priežastys vis dar tiriamos, manoma, kad dienos šviesos trūkumas ir su juo susiję vidiniai biologiniai pokyčiai yra svarbūs veiksniai.
# sezoninis depresijos sindromas
