Kaip gyventi su ŽIV - faktai, kuriuos turėtume žinoti visi

Žmogaus imunodeficito virusas, žinomas kaip ŽIV, per pastaruosius keturis dešimtmečius tapo viena labiausiai visuomenėje aptariamų ligų. Nuo viruso atradimo 1983 metais ŽIV infekcija lydima ne tik medicininių iššūkių, bet ir daugybės mitų, baimių bei visuomenės stigmos. Vis dėlto šiandien, pažangių gydymo metodų ir informacijos sklaidos dėka, gyvenimas su ŽIV gali būti visiškai pilnavertis. Tinkamai gydantis ir žinant pagrindinius faktus apie virusą, šia liga gyvenantys žmonės gali gyventi sveikai, kurti šeimas, siekti karjeros bei mėgautis kokybišku gyvenimu.

KAS YRA ŽIV?

ŽIV – tai virusas, kuris atakuoja žmogaus imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (dar vadinamas T-helper ląstelėmis). Šios ląstelės yra labai svarbios kovojant su infekcijomis ir ligomis. Kai virusas naikina šias ląsteles, imuninė sistema silpnėja ir tampa nepajėgi kovoti net su įprastomis bakterijomis, virusais ar grybeliais.

Jei ŽIV infekcija nėra gydoma, ji progresuoja į paskutinę stadiją – AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). Ši stadija pasižymi stipriu imuniteto silpnumu ir padidėjusia rizika sirgti sunkiais infekciniais ar onkologiniais susirgimais. Tačiau svarbu žinoti, kad šiuolaikiniai vaistai leidžia sėkmingai kontroliuoti ŽIV ir užkirsti kelią AIDS išsivystymui.

KAIP UŽSIKREČIAMA ŽIV?

ŽIV plinta tik per tam tikrus kūno skysčius, kuriuose viruso koncentracija yra pakankamai didelė:

• Kraują
• Spermą
• Makšties skysčius
• Motinos pieną

Virusas neplinta per orą, vandenį, maistą, bučinius, rankų paspaudimus, bendrų įrankių naudojimą ar kontaktuojant su žmogumi socialinėse situacijose.

Dažniausi ŽIV plitimo būdai yra šie:

• Nesaugūs lytiniai santykiai – nenaudojant prezervatyvų arba turint daugybę lytinių partnerių
• Bendras adatų ar švirkštų naudojimas – dažniausiai tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų
• Iš motinos vaikui – nėštumo, gimdymo ar žindymo metu, jei motina nėra gydoma
• Per kraujo perpylimą ar organų transplantaciją – ši rizika šiais laikais yra labai minimali dėl griežtos donorų kraujo kontrolės

GYVENIMAS SU ŽIV ŠIANDIEN

Ankstyvaisiais epidemijos metais ŽIV diagnozė reiškė ribotą gyvenimo trukmę ir neaiškią ateitį. Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Antiretrovirusinis gydymas (ARV) leidžia žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, visiškai kontroliuoti virusą. Reguliariai vartojant paskirtus vaistus, viruso kiekis kraujyje sumažėja iki nenustatomo lygio. Tai reiškia, kad:

• Virusas nepažeidžia imuninės sistemos. Asmuo išlieka sveikas ir aktyvus
• Žmogus negali užkrėsti kitų žmonių lytinių santykių metu. Šis faktas pagrindžia pasaulyje pripažintą U=U principą (Undetectable = Untransmittable – nenustatomas = neperduodamas).
• Galima normaliai planuoti ateitį. ŽIV infekuoti žmonės gali kurti šeimas, susilaukti sveikų vaikų ir pasiekti asmeninius bei profesinius tikslus.

Svarbiausia yra reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, laikytis gydymo režimo ir periodiškai tikrintis sveikatą.

SVARBŪS FAKTAI APIE GYVENIMĄ SU ŽIV

Gyvenimas su ŽIV šiandien nėra barjeras pilnavertiškam gyvenimui, tačiau išlieka keli svarbūs aspektai, apie kuriuos verta žinoti kiekvienam:

• ŽIV infekuoti žmonės gali susilaukti sveikų vaikų. Jei nėštumo metu motina gauna gydymą, viruso perdavimo vaikui rizika yra beveik lygi nuliui
• ŽIV neturi įtakos žmogaus gebėjimui dirbti, mokytis ar užsiimti mėgstama veikla. Svarbiausia – sveikatos priežiūra ir gydymo laikymasis
• Vis dar išlieka visuomenės stigma. Nepaisant medicinos pažangos, daugelis žmonių vis dar tiki senais mitais apie ŽIV ir linkę diskriminuoti infekuotus asmenis. Todėl būtina skleisti teisingą informaciją ir ugdyti visuomenės sąmoningumą
• Psichologinis palaikymas yra svarbus. Sužinojus apie ŽIV diagnozę, žmogus gali patirti šoką, baimę, liūdesį ar net depresiją. Labai svarbu sulaukti palaikymo iš artimųjų, sveikatos specialistų ir bendruomenės

KAIP APSISAUGOTI NUO ŽIV?

Nors ŽIV gydymas yra labai pažangus, prevencija vis dar išlieka svarbiausia priemonė siekiant sustabdyti viruso plitimą. Efektyviausios prevencijos priemonės:

• Naudoti prezervatyvus kiekvieno lytinio akto metu, ypač jei partnerio ŽIV statusas nežinomas
• Riboti lytinių partnerių skaičių ir žinoti jų sveikatos būklę
• Nenaudoti bendrų adatų, švirkštų ar kitų aštrių priemonių
• Naudoti profilaktinius vaistus (PrEP). PrEP (angl. Pre-Exposure Prophylaxis) – tai kasdien vartojami vaistai, mažinantys riziką užsikrėsti ŽIV
• Atliekant tatuiruotes ar auskarų vėrimą rinktis tik patikimas, licencijuotas vietas
• Reguliariai tikrintis dėl ŽIV, ypač jei priklausote rizikos grupei

Kuo daugiau žmonių žinos apie prevencijos priemones, tuo mažesnė bus viruso plitimo tikimybė.

Šiandieninė medicina leidžia gyventi su ŽIV visiškai pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia – laiku nustatyti infekciją, pradėti gydymą ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir visuomenės požiūris – kovojant su stigma, mitais ir diskriminacija. Kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti pagrindinius faktus apie ŽIV ir padėti kurti aplinką, kurioje visi, nepaisant diagnozės, jaustųsi saugūs, suprasti ir palaikomi.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. „HIV Basics“ – Centers for Disease Control and Prevention (CDC)
2. „HIV and AIDS“ – World Health Organization (WHO)
3. „Living with HIV“ – Mayo Clinic
4. „HIV: Symptoms, Causes, and Treatment“ – Medical News Today
5. „HIV Treatment and Care“ – UNAIDS
6. „HIV Overview“ – Johns Hopkins Medicine

# ŽIV