Menopauzė ir kraujagyslių aterosklerozė. Ar rizika didėja?

Publikuota 2024-05-23 Skaitė 13


Menopauzė yra natūralus biologinis procesas, žymintis moters reprodukcinio amžiaus pabaigą. Tai laikotarpis, kai moters kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes, o estrogeno ir progesterono hormonų kiekis žymiai sumažėja. Menopauzė oficialiai diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nebėra menstruacijų. Menopauzė paprastai prasideda tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau gali prasidėti anksčiau ar vėliau. Menopauzė susideda iš trijų pagrindinių stadijų: premenopauzės, perimenopauzės ir postmenopauzės.

PREMENOPAUZĖ

  • Laikotarpis prieš menopauzę, kai menstruacijos dar vyksta.
  • Prasideda pirmieji hormoninių pokyčių požymiai.
  • Kiaušidžių funkcija palaipsniui mažėja.
  • Menstruacijos tampa nereguliarios.
  • Gali pasireikšti simptomai: karščio bangos, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai.
  • Gali prasidėti kelerius metus prieš faktinę menopauzę.

PERIMENOPAUZĖ

  • Intensyviausių menopauzės simptomų laikotarpis.
  • Pereinamasis laikotarpis, trunkantis nuo kelerių iki dešimties metų.
  • Estrogeno lygis kraujyje svyruoja, sukeldamas simptomus: karščio bangas, naktinį prakaitavimą, nuotaikos sutrikimus, makšties sausumą, libido pokyčius.
  • Menstruacijos tampa itin nereguliarios, jų intensyvumas ir trukmė labai skiriasi.
  • Baigiasi, kai menstruacijos visiškai nutrūksta, ir moteris pasiekia menopauzės stadiją.

POSTMENOPAUZĖ

  • Prasideda praėjus 12 mėnesių po paskutinių menstruacijų.
  • Menopauzės simptomai gali tęstis, tačiau jų intensyvumas dažnai sumažėja.
  • Hormonų lygis stabilizuojasi žemesniame lygyje, moteris nebėra vaisinga.
  • Padidėjusi rizika tam tikroms sveikatos problemoms: osteoporozė, širdies bei kraujagyslių ligos.

Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius ir medicinines priemones siekiant išlaikyti gerą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu ir aterosklerozės rizika

Menopauzės metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno lygio sumažėjimas, turi reikšmingą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Estrogenai svarbūs palaikant kraujagyslių elastingumą, cholesterolio balansą ir apsaugant nuo aterosklerozės – būklės, kuriai būdingas arterijų sustorėjimas ir užsikimšimas. Sumažėjus estrogenų gamybai menopauzės metu, atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių ir padidėja ligų rizika.

Estrogenai skatina azoto oksido (NO) gamybą kraujagyslių endotelyje, padedami kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, taip mažindami kraujospūdį ir gerindami kraujo tekėjimą. Sumažėjus estrogenų lygiui, NO gamyba mažėja, o tai gali lemti kraujagyslių susiaurėjimą ir padidėjusį kraujospūdį.

Be to, estrogenai reguliuoja lipidų profilį kraujyje, didindami didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba "gerojo" cholesterolio lygį ir mažindami mažo tankio lipoproteinų (MTL) arba "blogojo" cholesterolio lygį. Sumažėjus estrogenų lygiui, DTL mažėja, o MTL didėja, didinant aterosklerozės riziką. Aterosklerozė gali sukelti koronarinę širdies ligą, insultą ir periferinių arterijų ligas.

Menopauzės metu estrogenų sumažėjimas taip pat skatina uždegiminius procesus, kurie prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Uždegiminiai mediatoriai, tokie kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB), dažnai padidėja postmenopauzės metu moterų kraujyje, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Uždegimas skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir jų nestabilumą, kas gali lemti ūmius koronarinius įvykius, tokius kaip miokardo infarktas.

Taip pat estrogenų trūkumas veikia kraujagyslių struktūrą ir funkciją. Estrogenai skatina elastino ir kolageno, baltymų, palaikančių kraujagyslių sienelių struktūrą ir elastingumą, sintezę. Jų trūkumas gali lemti kraujagyslių sustandėjimą ir sumažėjusį elastingumą, prisidedant prie hipertenzijos ir padidėjusios širdies darbo apkrovos.

Dėl šių priežasčių menopauzės metu moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja. Tai išryškina ankstyvos prevencijos ir tinkamos sveikatos priežiūros svarbą menopauzės laikotarpiu, įskaitant reguliarias medicinines apžiūras, sveiką gyvenimo būdą, dietos kontrolę ir, jei reikia, medicininį gydymą. Hormonų pakaitinė terapija gali būti svarstoma kai kuriais atvejais, siekiant sumažinti menopauzės simptomus ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, tačiau jos taikymas turi būti kruopščiai įvertintas dėl galimų šalutinių poveikių ir rizikos.


Kraujagyslių užsikimšimo procesas ir jo pasekmes

Kraujagyslių užsikimšimas, dar žinomas kaip aterosklerozė, yra procesas, kai arterijų sienelės sustorėja ir sukietėja dėl riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimosi, formuojant plokšteles. Šis procesas prasideda, kai kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį) pažeidžia įvairūs veiksniai, tokie kaip, aukštas kraujospūdis, rūkymas, didelis cholesterolio kiekis, diabetas.

Pažeidimo vietoje pradeda kauptis riebalai, ypač mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie įsigeria į arterijų sieneles.

Laikui bėgant, šie riebalai oksiduojasi ir sukelia uždegiminį atsaką. Imuninės ląstelės, tokios kaip makrofagai, migruoja į pažeidimo vietą, kad pašalintų oksiduotus riebalus. Tačiau, kai riebalai kaupiasi, makrofagai gali per daug prisikaupti ir virsti vadinamaisiais putų ląstelėmis, kurios sukelia tolesnį uždegimą ir plokštelių susidarymą. Plokštelės tampa vis storesnės ir kietesnės, nes į jas įauga jungiamasis audinys ir kalcis. Tai lemia arterijų susiaurėjimą ir jų elastingumo praradimą.

Tai lemia arterijų susiaurėjimą ir jų elastingumo praradimą. Kai arterijos susiaurėja, kraujotaka į organus ir audinius sumažėja, sukeldama įvairias sveikatos problemas. Pirmiausia:

  • Sumažėjus kraujotakai į širdį, gali atsirasti krūtinės angina – skausmingi pojūčiai krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu
  • Jei plokštelė plyšta, kraujo krešuliai gali formuotis ir visiškai užblokuoti kraujotaką, sukeldami miokardo infarktą (širdies smūgį)
  • Jei kraujagyslė užsikemša smegenyse, tai gali sukelti insultą, kuris gali sukelti rimtus neurologinius pažeidimus ar mirtį

Aterosklerozė taip pat gali paveikti periferines arterijas, sukeldama periferinių arterijų ligą (PAL):

  • Pasireiškia kojų skausmu, ypač vaikščiojant, dėl sumažėjusios kraujotakos į galūnes
  • Sunkiais atvejais gali atsirasti opų ar gangrenos, kurios reikalauja chirurginio gydymo ar net galūnės amputacijos

Be fizinių pasekmių, aterosklerozė yra susijusi su didesne uždegiminių ir imunologinių atsakų aktyvacija organizme, kas gali pabloginti bendrą sveikatos būklę. Tai ypač aktualu sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas ar lėtinis inkstų nepakankamumas, nes šios būklės dažnai yra susijusios su aterosklerozės progresavimu.

Norint sumažinti kraujagyslių užsikimšimo riziką, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo:

  • Valgyti subalansuotą maistą
  • Mažinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio suvartojimą
  • Reguliariai mankštintis
  • Mesti rūkyti
  • Kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje

Medicininė priežiūra, įskaitant vaistus cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolei, taip pat gali padėti sulėtinti aterosklerozės progresavimą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.


Informaciniai šaltiniai

  1. North American Menopause Society (NAMS)
  2. American Heart Association (AHA)
  3. National Heart, Lung, and Blood Institute (NHLBI)
  4. World Health Organization (WHO)

# menopauzė # aterosklerozė

Rašyti
Skambinti