Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitęs virusas, priklausantis Papillomaviridae šeimai. Yra daugiau nei 200 ŽPV tipų, kurie skirstomi į žemos ir aukštos rizikos tipus. Žemos rizikos ŽPV dažniausiai sukelia gerybines odos ar gleivinės papilomas, dar žinomas kaip karpas, tuo tarpu aukštos rizikos ŽPV gali sukelti piktybinius navikus, tokius kaip gimdos kaklelio, išangės, varpos, burnos ertmės ir gerklų vėžius.
ŽPV plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėsta oda ar gleivine. Dažniausiai šis virusas perduodamas per lytinius santykius, įskaitant vaginalinį, analinį ir oralinį seksą. Užsikrėsti galima ir per tiesioginį kontaktą su užkrėsta oda, net jei nėra matomų simptomų. Retais atvejais, ŽPV gali būti perduotas nuo motinos vaikui gimdymo metu, o tai gali sukelti kvėpavimo takų papilomatozę kūdikiui.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra plačiai paplitęs virusas, suskirstytas į daugiau nei 200 skirtingų tipų, kurie gali būti žemo ar aukšto rizikos. Šie tipai yra klasifikuojami pagal jų poveikį sveikatai ir potencialą sukelti piktybinius navikus.
ŽEMOS RIZIKOS ŽPV
Žemos rizikos ŽPV tipai, tokie kaip ŽPV 6 ir ŽPV 11, dažniausiai sukelia gerybines odos ir gleivinės papilomas arba karpas. Šios karpos gali atsirasti ant rankų, kojų ar genitalijų srityse ir dažniausiai yra nekenksmingos, nors ir yra nepatogios bei sukelia estetinio pobūdžio problemas.
AUKŠTOS RIZIKOS ŽPV
Aukštos rizikos ŽPV tipai, kaip ŽPV 16, ŽPV 18, ŽPV 31, ŽPV 33 ir kiti, yra susiję su įvairių vėžio rūšių vystymusi. ŽPV 16 ir ŽPV 18 yra atsakingi už maždaug 70% gimdos kaklelio vėžio atvejų. Šie virusai sukelia ląstelių pokyčius gimdos kaklelio epitelyje, kurie gali progresuoti nuo pradinės displazijos iki invazinio vėžio, jei nėra laiku diagnozuoti ir gydyti. Be gimdos kaklelio vėžio, aukštos rizikos ŽPV taip pat gali sukelti išangės, varpos, makšties, vulvos ir tam tikrų galvos bei kaklo sričių vėžį, įskaitant burnos ertmės ir ryklės vėžį.
:max_bytes(150000):strip_icc()/hpv-symptoms-5af4a4d718ba0100374be94f.png)
SIMPTOMAI
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) dažniausiai yra besimptomis, todėl daugelis užsikrėtusių žmonių nežino, kad jie yra viruso nešiotojai ir gali jį perduoti kitiems. Kai ŽPV simptomai pasireiškia, jie gali skirtis priklausomai nuo infekcijos tipo ir lokalizacijos. Vienas iš dažniausiai pasireiškiančių žemos rizikos ŽPV infekcijos simptomų yra karpos. Genitalinės karpos atsiranda ant lytinių organų ir aplink išangę, o jų išvaizda gali būti įvairi: nuo mažų, lygių iškilimų iki didesnių, žiedinių išaugų. Be genitalinių karpų, ŽPV gali sukelti karpas ant rankų, pėdų, veido ar kaklo.
Aukšto rizikos ŽPV infekcijos dažniausiai yra besimptomės iki tol, kol sukelia rimtus ląstelių pokyčius. Moterys gali sužinoti apie ŽPV infekciją tik per įprastinį Pap testą, kuris gali atskleisti gimdos kaklelio ląstelių anomalijas. Jei šios anomalijos nėra gydomos, jos gali progresuoti iki ikivėžinių būklių, tokių kaip gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija (CIN) ir galiausiai iki gimdos kaklelio vėžio. Vyrams aukštos rizikos ŽPV infekcijos dažniausiai sukelia išangės, varpos, burnos ir ryklės vėžį, nors šie vėžio tipai yra retesni.
PASEKMĖS
Ilgalaikės ŽPV infekcijos pasekmės gali būti itin rimtos, ypač jei tai yra aukštos rizikos tipai. Nesant ankstyvos diagnozės ir gydymo, infekcija gali sukelti įvairių tipų vėžį. Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš dažniausiai su ŽPV susijusių vėžio tipų, tačiau ŽPV taip pat gali sukelti išangės, vulvos, makšties, varpos ir tam tikrų galvos bei kaklo vėžio rūšis. Šių vėžio formų gydymas dažnai reikalauja radikalių chirurginių intervencijų, chemoterapijos ir radioterapijos, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį paciento gyvenimo kokybei.
Be vėžio, ŽPV infekcijos gali sukelti ir kitų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, kvėpavimo takų papilomatozė yra reta būklė, kai virusas sukelia gerybinių auglių atsiradimą kvėpavimo takuose, dažniausiai gerklose. Tai gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir reikalauti dažnų chirurginių intervencijų, kad būtų pašalinti augliai.
Svarbu pažymėti, kad daugelį ŽPV sukeliamų sveikatos problemų galima išvengti arba jų riziką sumažinti per reguliarią medicininę patikrą ir prevenciją. Pap testai ir ŽPV tyrimai leidžia anksti nustatyti ląstelių pokyčius ir laiku juos gydyti, taip išvengiant vėžio. Vakcinacija nuo ŽPV yra itin efektyvi priemonė, apsauganti nuo dažniausiai vėžį sukeliančių ŽPV tipų. Ankstyvas švietimas apie lytinę sveikatą ir atsakingas lytinis elgesys taip pat padeda mažinti ŽPV plitimo riziką.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra diagnozuojamas įvairiais būdais, priklausomai nuo infekcijos vietos ir simptomų. Dažniausiai ŽPV diagnozuojamas moterims per įprastinę gimdos kaklelio patikrą, naudojant Pap testą ir ŽPV tyrimą. Pap testas, dar vadinamas Pap tepinėliu arba citologiniu tyrimu, yra procedūra, kurios metu surenkami ląstelių mėginiai nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Šios ląstelės tiriamos mikroskopu, siekiant nustatyti bet kokius pakitimus ar anomalijas, kurios gali rodyti ikivėžines būkles ar vėžį.
Jei Pap testas rodo nenormalius rezultatus, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kolposkopija. Kolposkopijos metu gydytojas naudoja specialų instrumentą, vadinamą kolposkopu, kad galėtų atidžiau apžiūrėti gimdos kaklelį, makštį ir vulvą. Šios procedūros metu taip pat gali būti atliekama biopsija, kurios metu paimamas nedidelis audinio mėginys tolesniam laboratoriniam tyrimui. Biopsija leidžia tiksliau nustatyti ląstelių pokyčių pobūdį ir laipsnį.
ŽPV tyrimas yra dar viena svarbi diagnostinė priemonė. Šis tyrimas gali būti atliekamas kartu su Pap testu arba atskirai. ŽPV tyrimas nustato viruso genetinę medžiagą (DNR arba RNR) gimdos kaklelio ląstelėse. Šis tyrimas yra ypač naudingas, nes jis gali identifikuoti aukštos rizikos ŽPV tipus, kurie yra labiausiai susiję su gimdos kaklelio vėžio rizika. Nors Pap testas nustato ląstelių pokyčius, ŽPV tyrimas leidžia nustatyti konkrečią infekcijos priežastį ir galimą vėžio riziką.
Vyrams ir moterims, turintiems matomų genitalinių karpų, diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinius simptomus. Gydytojas gali atlikti vizualinį tyrimą, kad nustatytų karpų buvimą. Retais atvejais, kai diagnozė nėra aiški, gali būti atliekama biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas galimas odos būkles.
Be gimdos kaklelio, ŽPV gali infekuoti ir kitas kūno dalis, tokias kaip išangė, gerklė ir burna. Todėl, priklausomai nuo simptomų ir infekcijos vietos, gali būti atliekami specifiniai tyrimai. Pavyzdžiui, anogenitalinei ŽPV infekcijai diagnozuoti gali būti naudojami anoskopija ar proktoskopija. Šių procedūrų metu apžiūrimi ir tiriami išangės ir tiesiosios žarnos audiniai.
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) prevencija yra esminė visuomenės sveikatos dalis, siekiant sumažinti ŽPV infekcijų paplitimą ir susijusių ligų, tokių kaip gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir galvos bei kaklo vėžys, riziką. Yra kelios veiksmingos priemonės, padedančios užkirsti kelią ŽPV infekcijai, įskaitant vakcinaciją, lytinio elgesio pokyčius, reguliarius sveikatos patikrinimus ir švietimą.
Bendrai, ŽPV prevencija apima daugialypį požiūrį, apimantį vakcinaciją, atsakingą lytinį elgesį, reguliarius sveikatos patikrinimus ir visuomenės švietimą. Šios priemonės kartu gali žymiai sumažinti ŽPV infekcijų paplitimą ir su jomis susijusių sveikatos problemų naštą.
# žmogaus papilomos virusas # žpv
