Gyvenimas be glitimo: kaip prisitaikyti prie naujos dietos su celiakija?

PADMA DIGESTIN - geresniam virškinimui Celiakija yra rimta autoimuninė liga, kuri paveikia apie 1% pasaulio gyventojų, tačiau tik nedidelė dalis sergančiųjų yra diagnozuojami. Gyvenimas su celiakija reikalauja nuolatinės maisto kontrolės, nes net mažas glitimo kiekis gali sukelti sunkių sveikatos problemų. Celiakija yra visą gyvenimą trunkanti būklė, ir vienintelis gydymo būdas – visiškai pašalinti glitimą iš dietos. Glitimo neturinti dieta iš raciono pašalina ne tik grūdus, kuriuose yra glitimo, bet ir reikalauja atidumo įvairiuose kasdieniuose veiksmuose, siekiant išvengti kryžminės taršos bei netikėtai glitimo turinčių produktų.

Šis straipsnis plačiai apžvelgs visus aspektus, susijusius su gyvenimu be glitimo, įskaitant iššūkius, su kuriais susiduria celiakija sergantieji, psichologinį prisitaikymą, socialinius aspektus ir svarbias rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad dieta be glitimo būtų veiksminga.

KAS YRA CELIAKIJA?

Celiakija yra autoimuninė liga, kurios metu žmogaus imuninė sistema klaidingai atakuoja plonųjų žarnų audinius, kai yra suvartojamas glitimas – baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Tai sukelia uždegimą, gleivinės pažeidimus ir gali sukelti malabsorbciją – nesugebėjimą tinkamai pasisavinti maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus. Šios pasekmės sukelia įvairias sveikatos problemas, nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki rimtų ligų, tokių kaip anemija, osteoporozė, ir netgi tam tikrų tipų vėžiai.

Pagrindiniai simptomai

Celiakija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis labai individualiai ir apima:

• Viduriavimas, pilvo skausmai ir pūtimas.
• Nuovargis, silpnumas, mažakraujystė.
• Svorio kritimas arba nepakankamas svorio augimas (ypač vaikams).
• Osteoporozė dėl prasto kalcio ir vitamino D pasisavinimo.
• Odos bėrimai, dažniausiai žinomi kaip herpetiforminis dermatitas.
• Psichologiniai simptomai, tokie kaip dirglumas, depresija ir koncentracijos sutrikimai.

Diagnozuoti celiakiją dažnai yra sudėtinga, nes jos simptomai gali būti panašūs į kitas ligas, tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas (IBS), lėtinis nuovargio sindromas ar įvairios autoimuninės ligos. Diagnozė paprastai atliekama atliekant kraujo tyrimus ir žarnyno biopsiją, siekiant nustatyti, ar yra autoantikūnų prieš glitimo baltymus ir ar pažeista plonųjų žarnų gleivinė.

GLITIMO NETURINTI DIETA: KĄ PAŠALINTI IŠ MENIU?

Glitimo neturinti dieta yra būtina visiems, sergantiems celiakija. Glitimas yra baltymas, kuris natūraliai randamas kviečiuose, miežiuose ir rugiuose, todėl pirmas žingsnis – visiškas šių grūdų ir jų produktų pašalinimas iš dietos.

Grūdai ir maisto produktai, kuriuose yra glitimo

• Kviečiai: tai apima ne tik paprastus kviečius, bet ir įvairias jų formas, pvz., speltą, kamutą, kvietrugį ir kitus hibridinius grūdus.
• Rugiai: dažnai naudojami kepiniuose, pvz., duonoje ir ruginiuose miltuose.
• Miežiai: dažniausiai naudojami gaminant alų, salyklą ir kai kuriuos skonius bei priedus.
• Kvietiniai krakmolai ir hidrolizuoti augaliniai baltymai: jie gali būti paslėpti įvairiuose perdirbtuose produktuose, todėl būtina kruopščiai perskaityti etiketes.

Netikėti glitimo šaltiniai

Glitimas gali būti aptinkamas ne tik grūduose, bet ir įvairiuose perdirbtuose maisto produktuose, kurie gali būti užteršti arba į kuriuos pridedama kviečių produktų:

• Padažai ir prieskoniai, tokie kaip sojų padažas, dažnai turi kviečių sudėtyje.
• Kai kurie saldumynai ir saldumynų priedai.
• Vaistai ir papildai gali būti gaminami su kvietiniais krakmolais.

Todėl labai svarbu atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir pasirinkti tuos produktus, kurie yra aiškiai pažymėti kaip "glitimo neturintys".

GLITIMO NETURINTYS MAISTO PRODUKTAI

Laimei, yra daug maisto produktų, kurie natūraliai neturi glitimo ir yra saugūs vartoti sergant celiakija. Šie produktai padės užtikrinti subalansuotą mitybą ir išvengti maistinių medžiagų trūkumo.

Natūraliai glitimo neturintys produktai

• Vaisiai ir daržovės: natūralus vitaminų, mineralų ir ląstelienos šaltinis.
• Mėsa, žuvis ir paukštiena: neperdirbta mėsa natūraliai neturi glitimo.
• Pieno produktai: dauguma pieno produktų, tokių kaip sūris, jogurtas, natūralus pienas, yra saugūs, tačiau svarbu patikrinti perdirbtus produktus.
• Ankštiniai augalai: pupelės, lęšiai, avinžirniai yra ne tik glitimo neturintys, bet ir puikus baltymų ir skaidulų šaltinis.
• Grikiai, bolivinė balanda, ryžiai ir kukurūzai: šie grūdai yra saugūs ir gali būti naudojami kaip kviečių alternatyva.

Glitimo neturintys miltai

Gyvenimas be glitimo nereiškia, kad turite atsisakyti kepinių. Yra daugybė alternatyvių miltų, kuriuos galima naudoti:

• Ryžių miltai: švelnaus skonio miltai, puikiai tinkantys pyragams ir sausainiams.
• Grikių miltai: tamsesnės spalvos ir stipresnio skonio miltai, dažnai naudojami blynuose ir duonoje.
• Kukurūzų miltai: naudojami tiek kepiniams, tiek pudingams ir troškiniams tirštinti.
• Kokosų ir migdolų miltai: šie riešutų pagrindo miltai yra maistingi ir puikiai tinka desertams.

KRYŽMINĖ TARŠA: KAS TAI IR KAIP JOS IŠVENGTI?

Kryžminė tarša yra opi problema sergantiems celiakija, nes net mažiausias glitimo kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Kryžminė tarša atsiranda, kai maistas be glitimo liečiasi su glitimo turinčiais produktais, pavyzdžiui, dalijantis tuo pačiu stalu ar virtuvės reikmenimis. Štai keletas rekomendacijų, kaip sumažinti kryžminės taršos riziką:

Namų virtuvėje

Naudokite atskirus virtuvės įrankius (pvz., peilius, pjaustymo lentas, keptuves) glitimo neturintiems maisto produktams.

Atidžiai valykite paviršius, ypač jei naudojate bendras darbo zonas.

Skrudinkite duoną be glitimo atskirame skrudintuve arba naudokite specialius kepimo popierius.

Valgant ne namie

Visada praneškite restorano darbuotojams apie savo dietinius reikalavimus. Būkite tikri, kad jie supranta, jog net mažas glitimo kiekis gali kelti grėsmę jūsų sveikatai.

Rinkitės restoranus, kuriuose siūloma speciali dieta sergantiems celiakija, arba tie, kurie turi glitimo neturinčius meniu.

Kai keliaujate, su savimi turėkite užkandžių be glitimo, jei nerastumėte saugių maisto produktų.

KAIP UŽTIKRINTI SUBALANSUOTĄ MITYBĄ LAIKANTIS GLITIMO NETURINČIOS DIETOS?

Kai žmonės pereina prie glitimo neturinčios dietos, jie dažnai susiduria su mitybos trūkumais, nes glitimo turinčių produktų pašalinimas gali apriboti maisto įvairovę ir sumažinti maistinių medžiagų kiekį. Taip pat glitimo neturintys perdirbti produktai dažnai būna mažiau maistingi, nes juose gali trūkti skaidulų, geležies ir B grupės vitaminų.

Pagrindinės maistinės medžiagos, kurias reikėtų gauti organizmui

• Ląsteliena: glitimo neturintys produktai dažnai turi mažiau ląstelienos, todėl svarbu įtraukti daug vaisių, daržovių, sėlenų, ankštinių augalų ir pilno grūdo alternatyvų (pvz., grikiai, bolivinė balanda).
• Vitaminai ir mineralai: kviečių produktai yra geras B grupės vitaminų, geležies ir cinko šaltinis, todėl svarbu įtraukti šių maistinių medžiagų šaltinius, pvz., kiaušinius, mėsą, pieno produktus, ankštinius augalus.
• Kalcis ir vitaminas D: sergantieji celiakija dažnai turi problemų su kalcio ir vitamino D pasisavinimu, todėl būtina vartoti pakankamai pieno produktų arba juos pakeisti augalinės kilmės produktais, praturtintais kalciu ir vitaminu D.
• Omega-3 riebalų rūgštys: šios riebalų rūgštys yra svarbios smegenų veiklai ir širdies sveikatai. Į savo mitybą įtraukite riebių žuvų (pvz., lašišos, sardinių) ir riešutų.

PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI GYVENIMO SU CELIAKIJA ASPEKTAI

Prisitaikymas prie gyvenimo be glitimo gali sukelti psichologinių sunkumų. Keisti įpročius, išmokti vengti glitimo ir susidoroti su socialiniais pokyčiais gali būti emociškai varginantis procesas.

PSICHOLOGINIAI IŠŠŪKIAI

Gyvenant su celiakija, žmonės dažnai patiria emocinį diskomfortą dėl nuolatinių apribojimų, baimės dėl netyčinio glitimo suvartojimo ir socialinio atsiribojimo. Kai kurie žmonės gali jausti nerimą arba depresiją dėl dietos laikymosi ir galimybės netikėtai susirgti.

Psichologinis palaikymas, tiek individualiai, tiek per grupes, gali padėti susidoroti su šiais jausmais. Terapija arba konsultacijos gali padėti išmokti įveikti stresą ir nerimą.

SOCIALINIAI ASPEKTAI

Gyvenimas su celiakija gali turėti įtakos socialiniam gyvenimui. Valgymas ne namie, dalyvavimas vakarėliuose ar kelionėse gali tapti sudėtingi dėl riboto maisto pasirinkimo. Todėl svarbu išmokti komunikuoti apie savo poreikius. Svarbu nebijoti informuoti draugus, šeimos narius ar kolegas apie savo būklę ir reikalingą dietą.

Bendruomenės ir paramos grupės taip pat gali būti naudingos. Jos suteikia galimybę dalytis patirtimi, patarimais ir ištekliais su kitais, kurie susiduria su tais pačiais iššūkiais.

GLITIMO NETURINČIOS DIETOS MADOS IR KLAIDINGI SUPRATIMAI

Pastaraisiais metais glitimo neturinti dieta tapo populiari ne tik tarp celiakija sergančių žmonių, bet ir tarp tų, kurie siekia sveikesnio gyvenimo būdo. Tačiau šis mitybos būdas ne visada naudingas tiems, kurie neturi celiakijos ar glitimo netoleravimo. Kai kurie žmonės renkasi glitimo neturinčius produktus dėl svorio metimo ar bendros sveikatos gerinimo, nors nėra mokslinių įrodymų, kad glitimo atsisakymas yra naudingas žmonėms be celiakijos.

Svarbu suprasti, kad glitimo neturinti dieta yra mediciniškai būtina tik tiems, kurie serga celiakija arba turi patvirtintą glitimo netoleravimą. Tiems, kuriems nereikia šios dietos, ji gali būti ne tik nereikalinga, bet ir riboti svarbių maistinių medžiagų pasisavinimą.

Gyvenimas be glitimo sergant celiakija reikalauja nuolatinio dėmesio maistui, produktų sudėčiai ir socialinėms situacijoms. Nors tai gali būti sudėtingas ir kartais sunkus procesas, tinkamai laikantis dietos ir įgyjant reikiamų žinių, sergantieji celiakija gali gyventi visavertį gyvenimą be glitimo ir išvengti ilgalaikių sveikatos problemų. Glitimo neturinčių produktų rinkos plėtra ir didėjantis visuomenės sąmoningumas padeda užtikrinti, kad šios ligos valdymas taptų lengvesnis.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. Rubio-Tapia, A., Ludvigsson, J. F., Brantner, T. L., Murray, J. A., & Everhart, J. E. (2012). The prevalence of celiac disease in the United States. The American Journal of Gastroenterology, 107(10), 1538-1544.
2. Fasano, A., Berti, I., Gerarduzzi, T., Not, T., Colletti, R. B., Drago, S., ... & Ventura, A. (2003). Prevalence of celiac disease in at-risk and not-at-risk groups in the United States: a large multicenter study. Archives of Internal Medicine, 163(3), 286-292.
3. Green, P. H., & Cellier, C. (2007). Celiac disease. The New England Journal of Medicine, 357(17), 1731-1743.
4. Lebwohl, B., Sanders, D. S., & Green, P. H. (2018). Coeliac disease. The Lancet, 391(10115), 70-81.
5. Murray, J. A., Watson, T., Clearman, B., & Mitros, F. (2004). Effect of a gluten-free diet on gastrointestinal symptoms in celiac disease. The American Journal of Clinical Nutrition, 79(4), 669-672.

# celiakija # glitimas