Podagra yra lėtinė uždegiminė artrito forma, kurią sukelia padidėjęs šlapimo rūgšties lygis kraujyje, vadinamas hiperurikemija. Podagra yra metabolinis sutrikimas, kai organizme kaupiasi per daug šlapimo rūgšties, o jos kristalai nusėda sąnariuose ir kituose audiniuose. Šlapimo rūgštis yra purinų – organinių junginių, randamų kai kuriuose maisto produktuose ir kūno ląstelėse – skilimo produktas. Sveikas organizmas šlapimo rūgštį pašalina per inkstus su šlapimu. Tačiau, kai šlapimo rūgšties gamyba viršija jos pašalinimo iš organizmo galimybes, arba kai inkstai nepakankamai efektyviai šlapimo rūgštį pašalina, podagra gali išsivystyti.
Podagra yra viena iš seniausių žinomų uždegiminių sąnarių ligų, kuri yra susijusi su šlapimo rūgšties kristalų kaupimusi sąnariuose. Ji priklauso artrito grupės ligoms ir pasižymi skausmingais, pasikartojančiais sąnarių uždegimais, dažniausiai paveikiančiais mažus sąnarius, pavyzdžiui, didžiojo kojos piršto sąnarį. Podagros atsiradimas yra sudėtingas procesas, kuriam daro įtaką įvairūs genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai.
Kai šlapimo rūgšties kristalai kaupiasi sąnariuose, jie sukelia stiprų uždegiminį atsaką. Tai sukelia būdingą podagros simptomą – skausmingą, paraudusį, patinusį ir karštą sąnarį. Dažniausiai pirmasis pažeidžiamas sąnarys yra didžiojo kojos piršto pagrindo sąnarys, tačiau podagra gali paveikti ir kitus sąnarius, pvz., kulkšnies, kelio, riešo, rankų ir alkūnių sąnarius.
Podagra yra viena iš artrito formų ir pasižymi periodiškai pasikartojančiais ūmiais priepuoliais, kurie laikui bėgant gali pereiti į lėtines sąnarių pažeidimo stadijas.
Podagros vystymosi eiga:
Hiperurikemija
Podagros pradžia yra susijusi su hiperurikemija – būkle, kai kraujyje yra per daug šlapimo rūgšties. Šlapimo rūgštis yra purinų, randamų maiste ir organizmo ląstelėse, skilimo produktas. Kai šlapimo rūgšties negali efektyviai pašalinti inkstai arba ją pernelyg intensyviai gamina organizmas, prasideda jos kaupimasis.
Ūmus podagros priepuolis
Hiperurikemija gali sukelti šlapimo rūgšties kristalų nusėdimą sąnariuose, ypač didžiojo kojos piršto sąnaryje. Tai sukelia uždegimą, skausmą, paraudimą, patinimą ir karštumą paveiktoje vietoje. Ūmus priepuolis paprastai atsiranda staiga, dažniausiai naktį, ir gali trukti kelias dienas ar net savaites.
Interkritinis periodas
Tai yra laikotarpis tarp ūmių priepuolių, kai pacientas nejaučia simptomų. Nors simptomai ir nesijaučia, šlapimo rūgšties kristalai toliau kaupiasi sąnariuose ir audiniuose.
Lėtinė podagra
Nevaldoma hiperurikemija ilgainiui gali pereiti į lėtinę podagrą. Lėtinės stadijos metu sąnarių pažeidimai tampa nuolatiniai, gali formuotis tofusai – kieti šlapimo rūgšties kristalų mazgeliai odoje ir aplink sąnarius. Tai gali sukelti sąnarių deformacijas ir sumažinti jų judrumą.
Komplikacijos
Nevaldoma podagra gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant sąnarių eroziją ir sunaikinimą, inkstų akmenis dėl šlapimo rūgšties kaupimosi inkstuose ir inkstų funkcijos sutrikimus.
Podagra dažnai yra susijusi su kitais sveikatos sutrikimais, pvz., nutukimu, aukštu kraujospūdžiu, diabetu ir inkstų ligomis. Podagros simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių paciento ypatybių.
Podagros simptomų atsiradimo faktoriai:
Podagros simptomai gali būti sukelti ar pabloginti įvairių veiksnių:
Podagros simptomų valdymas apima ūmių priepuolių gydymą, šlapimo rūgšties lygio mažinimą ir gyvenimo būdo pokyčius. Ūmiems priepuoliams mažinti dažniausiai naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV), kolchicinas arba kortikosteroidai. Ilgalaikis valdymas apima vaistus, kurie mažina šlapimo rūgšties gamybą (pvz., allopurinol) arba padidina jos šalinimą, bei gyvenimo būdo pakeitimus, pvz., mitybos pakeitimus, svorio metimą ir pakankamą hidrataciją.
Podagra yra lėtinė liga, tačiau su tinkamu valdymu ir priežiūra galima sumažinti jos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Podagra skiriasi nuo kitų artrito formų dėl savo specifinės etiologijos, simptomų, diagnostikos ir gydymo. Podagros atveju pagrindinis dėmesys skiriamas šlapimo rūgšties lygio reguliavimui, o kitų artrito formų - imuninės sistemos moduliacijai ir sąnarių apsaugai. Nors visi artrito tipai gali sukelti skausmą ir judėjimo sutrikimus, jų gydymo ir valdymo strategijos skiriasi.
# podagra