Kaip dehidratacija veikia jūsų sveikatą? Viskas, ką reikia žinoti

Publikuota 2023-08-07


Dehidratacija yra klinikinė būklė, atsirandanti dėl nepakankamo organizmo skysčių kiekio, kuris gali būti susijęs su nepakankamu skysčių suvartojimu, per dideliu skysčių netekimu arba abiem šiais veiksniais. Skysčių stoka gali turėti įtakos organizmo homeostazės išlaikymui ir pažeisti normalią audinių ir organų funkciją. Žmogaus kūnas yra sudarytas iš maždaug 60% vandens, kuris yra būtinas normaliam kraujo apytakos, medžiagų apykaitos procesų, termoreguliacijos, ir nervų sistemos veikimui.

Dehidratacijos metu kraujyje sumažėja cirkuliuojančių skysčių kiekis, todėl kraujospūdis gali nukristi, o kraujo krešumas padidėti. Tai gali sukelti širdies ir inkstų nepakankamumą bei nervų sistemos sutrikimus. Dehidratacija gali būti lengva, vidutinė ar sunki, priklausomai nuo skysčių praradimo lygio, ir gali reikalauti skirtingų gydymo būdų. Sunki dehidratacija be gydymo gali būti mirtina. Dehidratacijos diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį patikrinimą, kraujo ir šlapimo tyrimus. Gydymo pagrindas yra skysčių papildymas, o prevencija apima pakankamo skysčių suvartojimo ir racionalaus mitybos plano laikymąsi.

Dehidratacija ir jos priežastys

Dehidratacijos priežastys yra daugialypės ir kompleksinės, įskaitant tiek fiziologinius, tiek patologinius veiksnius.

Šios priežastys parodo, kad dehidratacija gali būti susijusi su daugybe veiksnių, ir jos prevencija ir gydymas gali reikalauti individualizuoto požiūrio atsižvelgiant į konkrečią priežastį, ligos eigą ir paciento poreikius.


Kokie simptomai rodo, kad jums yra dehidratacija?

Dehidratacijos simptomai yra svarbūs diagnozuojant ir gydant šią būklę, ir juos galima suskirstyti į lengvus, vidutinius ir sunkius.

1. Lengvi simptomai:

2. Vidutiniai Simptomai:

3. Sunkūs Simptomai:

Diagnozuojant dehidrataciją, gydytojai taip pat gali atsižvelgti į kitus parametrus, tokius kaip kraujospūdis, širdies ritmas ir laboratoriniai tyrimai, kurie gali rodyti skysčių ir elektrolitų disbalansą. Svarbu suprasti, kad dehidratacijos simptomai gali skirtis pagal amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, todėl individualus požiūris ir gydymas yra esminiai šios būklės valdyme.


Kaip yra gydoma dehidratacija?

Dehidratacijos gydymas yra sudėtingas procesas, kuris priklauso nuo dehidratacijos laipsnio, paciento amžiaus, sveikatos būklės, taip pat nuo pagrindinės dehidratacijos priežasties.

Lengvo laipsnio dehidratacija:

  1. Skysčių papildymas burna: Lengvo laipsnio dehidratacija dažnai gali būti ištaisyta paprasčiausiai vartojant daugiau skysčių, tokių kaip vanduo, sporto gėrimai ar specialūs rehidratacijos gėrimai su elektrolitais.

  2. Dieta: Valgyti produktus su dideliu skysčių kiekiu, pvz., vaisius ir daržoves, taip pat gali padėti.

Vidutinio laipsnio dehidratacija:

  1. Stebėsena ir priežiūra: Tokiu atveju gali būti reikalinga medicininė priežiūra ir stebėsena.

  2. Infuzinė terapija: Kai kuriems pacientams gali prireikti intraveninių (IV) skysčių, kad būtų atstatytas teisingas skysčių ir elektrolitų lygis.

Sunkus laipsnio dehidratacija:

  1. Skubus gydymas ligoninėje: Sunki dehidratacija yra gyvybei grėsminga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

  2. Intensyvi infuzinė terapija: IV skysčiai bus naudojami norint atstatyti ne tik skysčius, bet ir reikalingus elektrolitus ir maistines medžiagas.

  3. Gydymas pagrindinės priežasties: Gydytojas taip pat gali gydyti ligas ar būkles, kurios galėjo sukelti dehidrataciją, tokią kaip cukrinis diabetas ar virškinimo trakto ligos.

Priežiūra ir profilaktika

Dehidratacijos gydymas yra sudėtingas ir turi būti atliktas kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto, kuris gali tinkamai įvertinti ir gydyti šią būklę.


Dehidratacijos prevencija yra svarbi ir sudėtinga sveikatos priežiūros dalis, apimanti daugiau nei vien tik pakankamo skysčių vartojimo užtikrinimą. Ji apima daug aspektų, tokius kaip tinkamų gėrimų ir maisto pasirinkimas, individualūs hidratacijos planai, speciali priežiūra esant tam tikroms sveikatos būklėms, ir edukacija apie dehidratacijos riziką ir simptomus.

Įvairūs faktoriai, tokie kaip amžius, fizinis aktyvumas, klimato sąlygos ir sveikatos būklė, gali paveikti skysčių poreikius, todėl dehidratacijos prevencija turi būti individualizuota ir pritaikyta kiekvienam asmeniui. Skysčių balanso palaikymas yra neatsiejama dalis geros sveikatos palaikymo, o kompetentingas ir sąmoningas požiūris į dehidratacijos prevenciją gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Informaciniai šaltiniai:

  1. Mayo Clinic. (2018). Dehydration. Prieiga per https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dehydration/symptoms-causes/syc-20354086

  2. Cleveland Clinic. (2017). Dehydration and Heat Stroke. Prieiga per https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/3927-dehydration--heat-stroke

  3. Popkin, B.M., et al. (2010). Water, Hydration and Health. Nutrition Reviews, 68(8), 439-458.

  4. Bennett, B.L., et al. (2013). Wilderness Medical Society practice guidelines for treatment of exercise-associated hyponatremia. Wilderness & Environmental Medicine, 24(3), 228-240.

  5. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (2019). Get the Facts: Drinking Water and Intake. Prieiga per https://www.cdc.gov/nutrition/data-statistics/plain-water-the-healthier-choice.html

  6. World Health Organization (WHO). (2005). The Treatment of diarrhoea: A manual for physicians and other senior health workers. Prieiga per https://apps.who.int/iris/handle/10665/43209


# dehidratacija