Skydliaukė ir skydliaukės vėžys
Skydliaukė yra pati didžiausia kaklo liauka. Ji yra drugelio formos ir turi dvi skilteles (po vieną kiekvienoje kaklo pusėje). Visa konstrukcija yra maždaug dviejų colių ilgio, esanti tiesiai po Adomo obuoliu. Liaukos būna endokrininės ir egzokrininės. Kadangi skydliaukė veikia išskirdama hormonus tiesiai į kraują, ji laikoma pagrindine mūsų endokrinine liauka ir pagrindine visos endokrininės sistemos dalimi. Skydliaukės veiklai reikalingas jodas, kurį ji panaudoja jį skydliaukės hormonams tiroksinui (T4) ir trijodtironinui (T3) gaminti. Skydliaukė gali kaupti šiuos hormonus vėlesniam naudojimui, nes jie išsiskirs esant poreikiui. Tada šie hormonai gali su krauju tikslines ląsteles. Kaip jau minėta, skydliaukė yra kaklo priekyje, priešais mūsų trachėją. Atidžiau apžiūrėjus skydliaukės struktūrą, ji yra rausvai rudos spalvos. Spalva yra tokia dėl to, kad skydliaukė yra stipriai inervuota ir kraujas tiekiamas iš viršutinės ir apatinės skydliaukės arterijos bei išorinės miego arterijų. Dviejų skilčių struktūra sujungta tiltu, vadinamu sąsmauka, kuris yra skilčių viduryje. Skydliaukės vietą vizualizuoti gana lengva, nes tai yra sritis, kuri reguliariai apžiūrima apsilankymų pas gydytoją metu. Žinoma, įprasto dydžio liauka nebus juntama ir tampa pastebima tik tada, kai liauka yra patinusi ar joje atsiranda mazgelių. Skydliaukės funkcijos. Skydliaukė tikrai išsiskiria savo įvairiapusėmis funkcijomis. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį kontroliuojant mūsų organizmo medžiagų apykaitą. Paprasčiausias būdas apibrėžti medžiagų apykaitą yra mūsų organizmo gebėjimas maistą paversti energija. Be to, skydliaukė išskiria hormonus, kurie reguliuoja mūsų gyvybines funkcijas ir palaiko vidinę homeostazę. Tarp labiausiai paplitusių primityvių kūno funkcijų, kurias ji kontroliuoja, yra mūsų kvėpavimas ir širdies ritmas. Mūsų svorį taip pat stebi skydliaukė, o tai paaiškina, kodėl pacientų, kurių skydliaukė yra sutrikusi, svoris smarkiai svyruoja. Net mūsų vidinė kūno temperatūra ir cholesterolio lygis bus tiksliai sureguliuoti skydliaukės hormonų pagalba. Skydliaukės sparnai arba skiltys atlieka išskirtinę funkciją. Jų funkcija yra sintetinti skydliaukės hormonus. Jie gali turėti platų poveikį, kuris veikia beveik visus kūno audinius naudojant endokrininį kanalą. Ląstelių lygiu skydliaukės hormonai gali padidinti ląstelių (metabolinį) aktyvumą. Tai turi įtakos ne tik mūsų medžiagų apykaitai, bet ir baltymų sintezei. Tai, žinoma, palengvina normalų vystymąsi, nes augimas priklauso nuo nuolatinio baltymų kūrimo. Skydliaukės ligos. Išskiriamos šios pagrindinės skydliaukės ligos: Hipertiroidizmas (kai skydliaukė gamina per daug hormonų); Hipotireozė (kai skydliaukė gamina per mažai hormonų); Gužys arba kitaip vadinama struma Skydliaukės mazgeliai; Skydliaukės vėžys. Skydliaukės vėžys Skydliaukės vėžio rizika ir priežastys. Asmens rizika susirgti skydliaukės vėžiu priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, kai kurias ne vėžines skydliaukės ligas ir skydliaukės vėžio šeimos istoriją. Yra žinoma keletas veiksnių, kurie gali padidinti jūsų riziką susirgti. Bet kurio iš šių rizikos veiksnių buvimas nereiškia, kad tikrai susirgsite skydliaukės vėžiu. Amžius ir lytis. Moterys skydliaukės vėžiu serga dažniau nei vyrai ir dažniau reprodukciniame amžiuje. Daugiausia moterų, kurioms diagnozuotas skydliaukės vėžys, yra nuo 44 iki 49 metų amžiaus. Vyrams skydliaukės vėžys dažniau atsiranda vyresniame amžiuje. Pavyzdžiui, nuo 80 iki 84 metų amžiaus. Skydliaukės vėžio priežastys vis dar nėra galutinai aiškios. Tyrėjai tiria ryšį tarp skydliaukės vėžio ir nėštumo, geriamųjų kontraceptikų vartojimo, pakaitinės hormonų terapijos, amžiaus bei menopauzės. Didelis antsvoris (nutukimas). Skydliaukės vėžio rizika yra didesnė žmonėms, turintiems antsvorio arba nutukusiems (kurių svoris didesnis nei normalus). Ne vėžinė (gerybinė) skydliaukės liga. Kai kurios ne vėžinės (gerybinės) skydliaukės ligos padidina skydliaukės vėžio riziką. Joms priskiriama struma (kitaip vadinama „gūžys“), Hashimoto liga (būklė, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę) bei skydliaukės mazgeliai (adenomos). Svarbu atsiminti, kad nors gumbas ar mazgelis padidina riziką, skydliaukės vėžys yra retas. Skydliaukės gabalėliai yra dažni. Tačiau tik maždaug 5 iš 100 skydliaukės mazgelius turintiems diagnozuojamas vėžys. Šeimos istorija (paveldimumas). Jei skydliaukės vėžiu serga artimas šeimos narys, turite didesnę riziką susirgti skydliaukės vėžiu. Ši rizika yra didesnė nei bendrai populiacijai, jei turite vieną ar daugiau pirmojo laipsnio giminaičių. Pirmojo laipsnio giminaičiai yra tėvai, brolis, sesuo, sūnus ar dukra. Tačiau verta prisiminti, kad ši rizika vis dar yra labai maža, nes skydliaukės vėžys yra retas. Radiacija. Skydliaukė yra jautri spinduliuotei. Žmonėms, kurie yra gavę daug spinduliuotės, po kelerių metų skydliaukėje gali aptikti mazgelių. Skydliaukės mazgelis ne visada reiškia, kad tai vėžys. Tačiau visada reikėtų pasitarti su gydytoju, jei radote mazgelių. Skydliaukės vėžiu dažniau serga žmonės, vaikystėje gydyti radioterapija. Vėžys gali išsivystyti po kelerių metų. Tyrimai parodė, kad skydliaukės vėžio rizika nepadidėja žmonėms, kurie savo darbe nuolat susiduria su spinduliuote. Skydliaukės vėžys gali būti dažnesnis tiems, kurie išgyveno po atominių sprogimų ar avarijų. Po Černobylio atominio reaktoriaus avarijos skydliaukės vėžio atvejų Ukrainoje padaugėjo ypač vaikų ar paauglių tarpe.Žmonės, kurių organizme yra mažai jodo, gali turėti didesnę skydliaukės vėžio riziką po spinduliuotės poveikio nei žmonės, kurių jodo kiekis normalus. Sisteminė raudonoji vilkligė. Tai yra autoimuninė liga. Tyrimai rodo, kad skydliaukės vėžio rizika žmonėms, sergantiems sistemine raudonąja vilklige, yra maždaug 2 kartus didesnė nei bendrajai populiacijai. Skydliaukės vėžys yra gana retas, palyginti su kitomis vėžio formomis. Apskaičiuota, kad 2021 m. Jungtinėse Valstijose maždaug 44 000 žmonių gaus naują skydliaukės vėžio diagnozę, palyginti su daugiau nei 280 000 krūties vėžiu ir daugiau nei 150 000 gaubtinės žarnos vėžiu. Tačiau nepaisant to, kasmet nuo skydliaukės vėžio miršta maždaug 2000 pacientų. 2018 m., paskutiniais metais, kurių statistika yra prieinama, beveik 900 000 pacientų Jungtinėse Valstijose gyveno su skydliaukės vėžiu. Skydliaukės vėžys paprastai yra išgydomas ir dažnai išgydomas chirurginiu būdu ir radioaktyviuoju jodu. Net kai skydliaukės vėžys yra labiau pažengęs, galima veiksmingai gydyti dažniausiai pasitaikančias skydliaukės vėžio formas. Nors vėžio diagnozė kelia siaubą, daugumai pacientų, sergančių papiliariniu ir folikuliniu skydliaukės vėžiu, prognozė yra puiki. Skydliaukės vėžio tipai PAPILIARINIS SKYDLIEKĖS VĖŽYS. Papiliarinis skydliaukės vėžys yra labiausiai paplitęs tipas, kuris sudaro apie 70–80% visų skydliaukės vėžio atvejų. Papiliarinis skydliaukės vėžys gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jis linkęs augti lėtai ir dažnai plinta į kaklo limfmazgius. Papiliarinis vėžys paprastai turi puikią perspektyvą, net jei jis išplito į limfmazgius. FOLIKULINIS SKYDLIEKĖS VĖŽYS. Folikulinis skydliaukės vėžys sudaro apie 10–15% visų skydliaukės vėžio atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Folikulinis vėžys gali plisti per kraują į tolimus organus, ypač plaučius ir kaulus. Papiliarinis ir folikulinis skydliaukės vėžys taip pat žinomas kaip gerai diferencijuotas skydliaukės vėžys (DTC). MEDULINIS SKYDLIEKĖS VĖŽYS. Medulinis skydliaukės vėžys (MTC) sudaro maždaug 2% visų skydliaukės vėžio atvejų. Sergančio asmens šeimos nariams RET proto-onkogeno genetinės mutacijos tyrimas gali padėti anksti diagnozuoti medulinį skydliaukės vėžį ir dėl to atlikti gydomąją operaciją. 75% pacientų, sergančių meduliariniu skydliaukės vėžiu, neturi paveldimos formos. ANAPLASTINIS SKYDLIEKĖS VĖŽYS. Anaplastinis skydliaukės vėžys yra labiausiai pažengęs ir agresyviausias skydliaukės vėžys, kuris mažiausiai reaguoja į gydymą. Anaplastinis skydliaukės vėžys yra labai retas ir nustatomas mažiau nei 2% pacientų, sergančių skydliaukės vėžiu. Skydliaukės vėžio simptomai. Skydliaukės vėžys dažnai pasireiškia kaip mazgelis ar ar keli mazgeliai skydliaukėje ir paprastai nesukelia jokių kitų simptomų. Kraujo tyrimai paprastai nepadeda nustatyti skydliaukės vėžio, o skydliaukės hormonų tyrimai paprastai yra normalūs, net jei yra vėžys. Gydytojo atliktas kaklo tyrimas yra įprastas skydliaukės mazgų ir skydliaukės vėžio nustatymo būdas. Dažnai skydliaukės mazgai atsitiktinai aptinkami atliekant vaizdo testus, tokius kaip kompiuterinė tomografija ir kaklo ultragarsas, dėl visiškai nesusijusių priežasčių. Galbūt radote skydliaukės mazgą, kai žiūrėdami į veidrodį, užsisegę apykaklę ar užsisegę vėrinį, pastebėjote gumbą kakle. Retai skydliaukės vėžys ir mazgeliai gali sukelti simptomus. Galite skųstis kaklo, žandikaulio ar ausies skausmu. Jei mazgelis yra pakankamai didelis, kad suspaustų jūsų trachėją ar stemplę, jis gali apsunkinti kvėpavimą, rijimą arba sukelti „kutenimo gerklėje“ pojūtį. Dar rečiau gali atsirasti užkimimas, jei skydliaukės vėžys įsiveržia į nervą, valdantį jūsų balso stygas. Vėžys, atsirandantis skydliaukės mazgeliuose, paprastai nesukelia simptomų, o skydliaukės funkcijos tyrimai paprastai būna normalūs net ir sergant vėžiu. Todėl atsiradus mazgeliams reikalinga juos stebėti ir reguliariai tikrinti. Jei gydytojas fizinio patikrinimo metu ar atliekant ultragarso tyrimą įtaria, kad galite sirgti vėžiu, atliekama biopsija. Biopsijos rezultatai paneigs arba patvirtins vėžio diagnozę chirurginį gydymą. Tiksliau skydliaukės vėžys gali būti diagnozuotas tik chirurginiu būdu pašalinus mazgą. Skydliaukės mazgeliai yra labai dažni, tačiau tik mažiau nei 1 iš 10-ties bus diagnozuotas skydliaukės vėžys. Skydliaukės vėžio gydymas Chirurgija. Pirmasis ir pagrindinis visų tipų skydliaukės vėžio gydymo žingsnis yra operacija. Diferencijuoto skydliaukės vėžio operacijos mastas gali būti tik su vėžiu susijusios skilties pašalinimas, vadinamas lobektomija, arba visos skydliaukės pašalinimas, vadinama tiroidektomija. Operacijos mastas priklausys nuo naviko dydžio ir nuo to, ar navikas išplito už skydliaukės ribų. Jei navikas apima abi skydliaukės skilteles arba tyrimo metu nustatoma, kad jis išplito už liaukos ribų, bus rekomenduojama atlikti visišką skydliaukės pašalinimą. Jei kaklo limfmazgiuose yra skydliaukės vėžio (limfmazgių metastazės), šiuos limfmazgius galima pašalinti atliekant pirminę skydliaukės operaciją arba kartais kaip antrąją procedūrą. Tačiau jei vėžys yra mažas, tik vienoje liaukos skiltyje ir jei jis nėra išplitęs į limfmazgius, lobektomija gali būti geras pasirinkimas. Naujausi tyrimai netgi rodo, kad jei yra mažas navikas, kurio skersmuo mažesnis nei 1 cm, vadinamą papiliarine skydliaukės mikrokarcinoma, galima saugiai stebėti be operacijos. Jei buvo visiškai pašalinta skydliaukė, visą likusį gyvenimą žmogus turės vartoti vaistus (skydliaukės hormonus). Tačiau jei atlikta lobektomija, skydliaukės hormonų gali ir nereikėti vartoti. Skydliaukės vėžys dažnai išgydomas vien tik chirurginiu būdu, ypač jei vėžys yra mažas. Jei vėžys yra didesnis, išplitęs į limfmazgius arba gydytojas mano, kad yra didelė pasikartojančio vėžio rizika, pašalinus skydliaukę, gali būti Chirurgija. Pirmasis visų tipų skydliaukės vėžio gydymo žingsnis yra operacija. Diferencijuoto skydliaukės vėžio operacijos mastas gali būti tik su vėžiu susijusios skilties pašalinimas, vadinamas lobektomija, arba visos skydliaukės pašalinimas, vadinama visa tiroidektomija. Operacijos mastas priklausys nuo naviko dydžio ir nuo to, ar navikas išplito už skydliaukės ribų. Jei jūsų navikas apima abi skydliaukės skilteles arba tyrimo metu nustatoma, kad jis išplito už liaukos ribų, bus rekomenduojama atlikti visišką skydliaukės pašalinimą. Jei kaklo limfmazgiuose yra skydliaukės vėžio (limfmazgių metastazės), šiuos limfmazgius galima pašalinti atliekant pirminę skydliaukės operaciją arba kartais kaip antrąją procedūrą. Tačiau jei jūsų vėžys yra mažas, tik vienoje liaukos skiltyje ir jei jis nėra išplitęs į limfmazgius, lobektomija gali būti geras pasirinkimas. Naujausi tyrimai netgi rodo, kad jei turite mažą naviką, kurio skersmuo mažesnis nei 1 cm, vadinamą papiliarine skydliaukės mikrokarcinoma, galite būti labai saugiai stebimi be operacijos. Jei jums buvo visiškai pašalinta skydliaukė, visą likusį gyvenimą turėsite vartoti vaistus nuo skydliaukės hormonų. Tačiau jei jums atlikta lobektomija, jums gali nereikėti vartoti skydliaukės hormonų. Skydliaukės vėžys dažnai išgydomas vien tik chirurginiu būdu, ypač jei vėžys yra mažas. Jei jūsų vėžys yra didesnis, išplitęs į limfmazgius arba gydytojas mano, kad jums yra didelė pasikartojančio vėžio rizika, pašalinus skydliaukę, gali būti taikoma radioaktyvaus jodo terapija. Radioaktyviojo jodo terapija. Skydliaukės ląstelės ir dauguma diferencijuoto skydliaukės vėžio atvejų sugeria jodą, todėl radioaktyvusis jodas gali būti naudojamas visam likusiam normaliam skydliaukės audiniui pašalinti ir potencialiai sunaikinti likusį vėžinį skydliaukės audinį po tiroidektomijos. Skydliaukės audinio likučių pašalinimo procedūra vadinama radioaktyviojo jodo abliacija. Kadangi dauguma kitų organizmo audinių neefektyviai absorbuoja ar nekoncentruoja jodo, radioaktyvusis jodas, naudojamas abliacijos procedūroje, paprastai turi menką arba visai neveikia skydliaukės ribų. Tačiau kai kuriems pacientams, vartojantiems didesnes radioaktyvaus jodo dozes skydliaukės vėžio metastazių gydymui, radioaktyvusis jodas gali paveikti liaukas, kurios gamina seiles, ir sukelti burnos džiūvimą. Jei reikia didesnių radioaktyvaus jodo dozių, vėliau gali kilti nedidelė rizika susirgti kitomis vėžio formomis. Ši rizika yra labai maža ir didėja didėjant radioaktyviojo jodo dozei. Galimas gydymo pavojus gali būti sumažintas naudojant mažiausią įmanomą dozę. Galimos rizikos ir radioaktyviojo jodo terapijos naudos pusiausvyra yra svarbi diskusija, kurią turėtumėte aptarti su gydytoju, jei rekomenduojama gydyti radioaktyviuoju jodu. Apskritai, prognozė sergant diferencijuotu skydliaukės vėžiu yra puiki, ypač jei žmogus yra jaunesnis nei 55 metų ir serga lengva forma. Jei papiliarinis skydliaukės vėžys neišplito už skydliaukės ribų, tokie pacientai retai miršta nuo skydliaukės vėžio. Jei žmogus yra vyresnis nei 55 metų arba turi didesnį ar agresyvesnį auglį, prognozė išlieka labai gera, tačiau vėžio pasikartojimo rizika yra didesnė. Prognozė gali būti ne tokia gera, jei vėžys yra labiau pažengęs ir jo negalima visiškai pašalinti chirurginiu būdu arba sunaikinti gydant radioaktyviuoju jodu. Tačiau net ir po sėkmingo gydymo reikės stebėti visą gyvenimą. https://www.thyroid.org/thyroid-cancer/ https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/thyroid-cancer/causes-risks