Kas yra ADHD?
Adhd reiškia dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Tai medicininė būklė. adhd sergančio asmens smegenų vystymosi ir smegenų veiklos skirtumai turi įtakos dėmesiui, gebėjimui ramiai sėdėti ir savikontrolei. adhd gali turėti įtakos vaiko darbui, bendravimui tiek mokykloje, tiek namuose. Kokie yra adhd požymiai? Visiems vaikams kartais sunku atkreipti dėmesį, klausytis ir vykdyti nurodymus, ramiai sėdėti ar laukti savo eilės. Tačiau vaikams, sergantiems adhd,tai yra žymiai sunkiau ir dažniau kyla sunkumų įvairiose situacijoje. adhd sergantiems vaikams gali pasireikšti bet kurios ar visų šių sričių požymiai: Dėmesio stoka. Vaikams, kurie yra neatidūs (lengvai išsiblaškantys), sunku sukoncentruoti dėmesį, susikaupti ir išlaikyti užduotį. Jie gali neatidžiai klausytis nurodymų, gali praleisti svarbias detales ir nebaigti to, ką pradėjo. Jie gali pernelyg daug svajoti arba blaškytis. Jie gali atrodyti išsiblaškę arba užmaršūs ir pamiršti savo daiktus. Hiperaktyvumas. Hiperaktyvūs vaikai būna neramūs, nervingi ir labai greitai pradeda nuobodžiauti. Jiems gali būti sunku ramiai sėdėti arba tylėti, kai reikia. Jie gali skubėti ir daryti neatidžių klaidų. Jie gali laipioti, šokinėti ar maivytis, nors to daryti nederėtų. Net nenorėdami, jie gali elgtis taip, kad trikdytų kitus. Impulsyvumas. Impulsyvūs vaikai elgiasi per greitai, prieš tai nepagalvoję. Jie dažnai pertraukinėja, gali stumdytis ar griebti, jiems sunku palaukti. Jie gali daryti dalykus neatsiklausę leidimo, imti jiems nepriklausančius daiktus arba elgtis rizikingai. Jų emocinės reakcijos gali atrodyti pernelyg intensyvios situacijai. Kartais tėvai ir mokytojai pastebi adhd požymių, kai vaikas yra labai mažas. Tačiau normalu, kad maži vaikai yra išsiblaškę, neramūs, nekantrūs ar impulsyvūs - tai ne visada reiškia, kad vaikas serga adhd. Dėmesys, aktyvumas ir savikontrolė vystosi po truputį, vaikams augant. Šių įgūdžių vaikai išmoksta padedami tėvų ir mokytojų. Tačiau kai kurie vaikai nesugeba atkreipti dėmesį, nusiraminti, išklausyti ar palaukti. Kai šie dalykai tęsiasi ir pradeda kelti problemų mokykloje, namuose ir su draugais, tai gali būti adhd. Kas sukelia adhd? Nėra aišku, kas lemia adhd smegenų skirtumus. Yra tvirtų įrodymų, kad adhd dažniausiai yra paveldimas. Daugelio vaikų, sergančių adhd, tėvai arba giminaičiai serga šia liga. Vaikams taip pat gali būti didesnė rizika ja susirgti, jei jie gimė anksti, yra veikiami aplinkos toksinų arba jų motinos nėštumo metu vartojo narkotikus. adhd nesukelia ilgas laiko praleidimas prie ekrano, blogas auklėjimas ar per didelis cukraus kiekis. Tipai adhd pasireiškia trimis skirtingais būdais, priklausomai nuo to, kokie simptomai yra stipriausi: Dominuojantis pasireiškimas: asmeniui sunku organizuoti ar užbaigti užduotį, atkreipti dėmesį į detales, sekti nurodymus ar pokalbius. Asmuo lengvai išsiblaško arba pamiršta kasdienės rutinos detales. Vyraujantis hiperaktyvumas ir impulsyvumas: asmuo daug maivosi ir kalba. Sunku ilgai sėdėti ramiai (pvz., valgant ar ruošiant namų darbus). Mažesni vaikai gali nuolat bėgioti, šokinėti ar laipioti. Asmuo jaučiasi neramus ir turi problemų su impulsyvumu. Impulsyvus asmuo gali dažnai pertraukinėti kitus, griebti iš žmonių daiktus arba kalbėti netinkamu metu. Asmeniui sunku palaukti savo eilės arba klausytis nurodymų. Impulsyvus asmuo gali patirti daugiau nelaimingų atsitikimų ir susižalojimų nei kiti. Kombinuotas pasireiškimas: Asmeniui vienodai pasireiškia abiejų pirmiau minėtų tipų simptomai. Kadangi simptomai laikui bėgant gali kisti, laikui bėgant gali keistis ir pasireiškimas. Kaip diagnozuojamas adhd? Jei manote, kad jūsų vaikas serga adhd, užregistruokite jį pas šeimos medicinos gydytoją. Jis atliks apžiūrą, įskaitant regos ir klausos patikrinimą, kad įsitikintų, ar simptomų nesukelia kas nors kita. Norėdami diagnozuoti adhd, gydytojai pradeda klausinėti apie vaiko sveikatą, elgesį ir aktyvumą. Jie kalbasi su tėvais ir vaikais apie tai, ką jie pastebėjo. Gydytojas gali paprašyti Jūsų užpildyti kontrolinį sąrašą apie vaiko elgesį, taip pat gali paprašyti pateikti kontrolinį sąrašą ir vaiko mokytojui. Gavę šią informaciją, gydytojai diagnozuoja adhd, jei yra aišku, kad: Vaiko dėmesio sutelkimo, hiperaktyvumo ar impulsyvumo problemos yra didesnės nei įprasta jo amžiui. Vaikas taip elgiasi nuo pat mažens. Elgesys daro įtaką vaikui mokykloje ir namuose. Sveikatos patikrinimas rodo, kad problemų nesukelia kitos sveikatos ar mokymosi problemos. Daugelis vaikų, sergančių adhd, taip pat turi mokymosi problemų, opozicinio ir iššaukiančio elgesio arba nuotaikos ir nerimo problemų. Gydytojai paprastai jas gydo kartu su adhd. Jei reikia, gydytojas gali nukreipti pas vaikų psichologą ar psichiatrą. Kaip gydomas adhd? adhd gydymas paprastai apima: Vaistai. Tai suaktyvina smegenų gebėjimą atkreipti dėmesį, sulėtinti tempą ir naudoti daugiau savikontrolės. Elgesio terapija. Terapeutai gali padėti vaikams ugdyti socialinius, emocinius ir planavimo įgūdžius, kurie atsilieka sergant adhd. Vaikų auklėjimo žinių gilinimas. Per įvairias treniruotes/pamokas/kursus tėvai išmoksta geriausių būdų, kaip reaguoti į elgesio problemas, kurios yra adhd dalis. Pagalba mokykloje. Mokytojai gali padėti vaikams, turintiems adhd, gerai mokytis ir labiau mėgautis mokymosi procesu mokykloje. Tinkamas gydymas padeda pagerinti adhd. Tėvai ir mokytojai gali išmokyti jaunesnius vaikus geriau valdyti dėmesį, elgesį ir emocijas. Vyresni vaikai turėtų išmokti patys gerinti savo dėmesį ir savikontrolę. Kai adhd negydoma, vaikams gali būti sunku pasiekti sėkmę. Tai gali lemti žemą savivertę, depresiją, opozicinį elgesį, nesėkmes mokykloje, rizikingą elgesį ar konfliktus šeimoje. Kaip tėvai gali padėti? Jei jūsų vaikui diagnozuota adhd: Dalyvaukite. Sužinokite viską, ką galite, apie adhd. Laikykitės vaiko sveikatos priežiūros specialisto rekomenduojamo gydymo. Lankykitės visuose rekomenduojamuose gydymo vizituose. Saugiai elkitės su vaistais ir reguliariai vartokite. Jei jūsų vaikas vartoja vaistus nuo adhd, visada duokite juos rekomenduojamu laiku ir dozėmis. Vaistus laikykite saugioje vietoje. Bendradarbiaukite su vaiko mokykla. Pasiteiraukite mokytojų, ar jūsų vaikui turėtų būti sudarytas individualus ugdymo planas (IEP). Dažnai susitikite su mokytojais, kad sužinotumėte, kaip sekasi jūsų vaikui. Bendradarbiaukite, kad padėtumėte savo vaikui gerai mokytis ir geriau jaustis mokykloje. Tikslingai ir šiltai auklėkite vaikus. Sužinokite, kokie auklėjimo būdai geriausiai tinka adhd turinčiam vaikui ir kurie gali pabloginti adhd. Atvirai ir palaikančiai kalbėkite su vaiku apie adhd. Sutelkite dėmesį į savo vaiko stipriąsias puses ir teigiamas savybes. Užmegzkite ryšius su kitais žmonėmis, kad gautumėte palaikymą ir informuotumą. Prisijunkite prie paramos grupės, pavyzdžiui, adhd sergantieji ar panašiai, kad gautumėte naujausią informaciją apie gydymą ir kitą informaciją. adhd gali pagerėti, kai vaikai gydosi, valgo sveiką maistą, pakankamai miega ir mankštinasi bei turi palaikančius tėvus, kurie žino, kaip reaguoti į adhd. adhd sergančių vaikų tėvai Prižiūrėti vaiką, sergantį adhd, gali būti sudėtinga, tačiau svarbu prisiminti, kad jis negali padėti savo elgesiui. Kai kurie kasdieniai veiksmai jums ir jūsų vaikui gali būti sudėtingesni, įskaitant: priversti vaiką miegoti naktį laiku pasiruošti į mokyklą klausytis nurodymų ir juos vykdyti organizuotumas bendravimas su žmonėmis apsipirkimas Suaugusieji, sergantys adhd Suaugusieji, sergantys adhd, gali patirti problemų dėl: organizuotumo ir laiko valdymo nurodymų vykdymo susikaupimo atlikti įvairias užduotis streso valdymo: gali jausti nerimą ar nekantrumą impulsyvumo ir rizikos prisiėmimo Kai kurie suaugusieji taip pat gali turėti problemų dėl santykių ar socialinės sąveikos. Kas yra tipiškas elgesys, o kas - adhd? Beveik kiekvienas žmogus tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria į adhd panašių simptomų. Jei sunkumai pasireiškė neseniai arba praeityje pasireikšdavo tik retkarčiais, tikriausiai nesergate adhd. adhd diagnozuojama tik tada, kai simptomai yra pakankamai sunkūs, kad sukeltų nuolatinių problemų daugiau nei vienoje jūsų gyvenimo srityje. Šie nuolatiniai ir trikdantys simptomai gali atsirasti ankstyvoje vaikystėje. Suaugusiesiems diagnozuoti adhd gali būti sudėtinga, nes tam tikri adhd simptomai yra panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, nerimo ar nuotaikos sutrikimų, sukeliamus simptomus. Be to, daugelis suaugusiųjų, sergančių adhd, taip pat turi bent vieną kitą psichikos sveikatos sutrikimą, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą. Kada kreiptis į gydytoją Jei kuris nors iš pirmiau išvardytų simptomų nuolat trikdo jūsų gyvenimą, pasikalbėkite su gydytoju, ar jums gali būti adhd. Įvairių tipų sveikatos priežiūros specialistai gali diagnozuoti ir prižiūrėti adhd gydymą. Kreipkitės į gydytoją, kuris yra apmokytas ir turi patirties prižiūrint suaugusiuosius, sergančius adhd Priežastys Nors tiksli adhd priežastis nėra aiški, tyrimai tęsiami. adhd išsivystymui gali turėti įtakos šie veiksniai: Genetiniai veiksniai. adhd gali pasireikšti šeimose, ir tyrimai rodo, kad genai gali būti svarbūs. Aplinka. Tam tikri aplinkos veiksniai taip pat gali padidinti riziką, pavyzdžiui, švino poveikis vaikystėje. Problemos vystymosi metu. Tam įtakos gali turėti centrinės nervų sistemos sutrikimai svarbiausiais raidos momentais. Rizikos veiksniai adhd rizika gali padidėti, jei: Turite kraujo giminaičių, pavyzdžiui, tėvų ar brolių ir seserų, sergančių adhd ar kitu psichikos sveikatos sutrikimu. Jūsų motina nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus. Vaikystėje buvote veikiami aplinkos toksinų, tokių kaip švinas, kurio daugiausia randama senesnių pastatų dažuose ir vamzdžiuose. Gimėte neišnešiotas(-a). Komplikacijos adhd gali apsunkinti jūsų gyvenimą. adhd yra susijęs su: prastais rezultatais mokykloje ar darbe nedarbu finansinėmis problemomis sunkumais su įstatymais piktnaudžiavimu alkoholiu ar kitomis medžiagomis dažni autoįvykiai ar kiti nelaimingi atsitikimai nestabilūs santykiai prasta fizinė ir psichinė sveikata prastas savęs vertinimas bandymai nusižudyti esamos būklės Nors adhd nesukelia kitų psichologinių ar raidos sutrikimų, kiti sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su adhd ir apsunkina gydymą. Šie sutrikimai yra šie: Nuotaikos sutrikimai. Daugelis suaugusiųjų, sergančių adhd, taip pat serga depresija, bipoliniu sutrikimu ar kitu nuotaikos sutrikimu. Nors nuotaikos sutrikimai nebūtinai yra tiesiogiai susiję su adhd, dėl adhd pasikartojančios nesėkmės ir nusivylimai gali sustiprinti depresiją. Nerimo sutrikimai. Nerimo sutrikimai adhd sergantiems suaugusiesiems pasitaiko gana dažnai. Nerimo sutrikimai gali sukelti didžiulį nerimą, nervingumą ir kitus simptomus. Nerimą gali sustiprinti adhd sukeliami iššūkiai ir nesėkmės. Kiti psichikos sutrikimai. Suaugusiesiems, sergantiems adhd, padidėja kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip asmenybės sutrikimai, protarpinis sprogstamasis sutrikimas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai, rizika. Mokymosi sutrikimai. Suaugusieji, sergantys adhd, gali gauti prastesnius akademinių testų rezultatus, nei būtų galima tikėtis pagal jų amžių, intelektą ir išsilavinimą. Mokymosi sutrikimai gali apimti supratimo ir bendravimo problemas. Simptomų valdymas. Kaip išlikti sveikiems? Be elgesio terapijos ir medikamentų, sveikas gyvenimo būdas gali padėti vaikui lengviau susidoroti su adhd simptomais. Štai keletas sveikos elgsenos būdų, kurie gali padėti: ugdyti sveikos mitybos įpročius, pavyzdžiui, valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų bei rinktis liesus baltymų šaltinius kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į amžių kasdienio televizorių, kompiuterių, telefonų ir kitų elektroninių prietaisų ekrano laiko ribojimas kiekvieną naktį miegoti tiek, kiek rekomenduojama pagal amžių Šaltiniai: https://www.cdc.gov/ncbddd/adhd/facts.html https://www.webmd.com/add-adhd/attention-deficit-hyperactivity-disorder-adhd https://kidshealth.org/en/parents/adhd.html https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/adult-adhd/symptoms-causes/syc-20350878 https://www.nhs.uk/conditions/attention-deficit-hyperactivity-disorder-adhd/ Parengė Viktorija Stučytė pagal literatūrinius šaltinius #adhd #dėmesį #sutrikimai #tėvai #simptomai