Epilepsija: viskas, ką reikėtų žinoti, norint gyventi visavertį gyvenimą

Apžvalga

Epilepsija yra centrinės nervų sistemos (neurologinis) sutrikimas, kurio metu sutrinka smegenų veikla ir atsiranda priepuoliai arba neįprasto elgesio, pojūčių ir kartais sąmonės praradimo periodai. Epilepsija gali susirgti kiekvienas. Epilepsija serga visų rasių, etninių grupių ir amžiaus grupių vyrai ir moterys.

Priepuolių simptomai gali labai skirtis. Kai kurie epilepsija sergantys žmonės per priepuolį tiesiog kelias sekundes žiūri tuščiu žvilgsniu, o kiti nuolat trūkčioja rankomis ar kojomis. Vienkartinis priepuolis dar nereiškia, kad sergate epilepsija. Kad būtų galima diagnozuoti epilepsiją, paprastai reikia bent dviejų priepuolių be žinomo sukėlėjo (neišprovokuotų priepuolių), įvykusių ne mažiau kaip 24 valandų intervalu.

Gydymas vaistais arba kartais chirurginis gydymas gali kontroliuoti priepuolius daugumai epilepsija sergančių žmonių. Kai kuriems žmonėms prireikia gydymo visą gyvenimą, kad būtų galima kontroliuoti priepuolius, tačiau kitiems priepuoliai galiausiai praeina. Kai kurie epilepsija sergantys vaikai su amžiumi gali išgyti.

Kas vyksta smegenyse sergant epilepsija?

Smegenų ląstelės siunčia pranešimus į visas kūno sritis ir gauna pranešimus iš jų. Šie pranešimai perduodami nepertraukiamu elektros impulsu, kuris keliauja iš ląstelės į ląstelę. Epilepsija sutrikdo šį ritmingą elektros impulsų modelį. Vietoj to tarp ląstelių vienoje ar keliose smegenų srityse vyksta elektros energijos protrūkiai - tarsi nenuspėjama žaibo audra. Dėl šio elektrinio sutrikimo keičiasi jūsų sąmonė (įskaitant sąmonės praradimą), pojūčiai, emocijos ir raumenų judesiai.

Simptomai

Kadangi epilepsiją sukelia nenormalus smegenų aktyvumas, priepuoliai gali paveikti bet kurį jūsų smegenų koordinuojamą procesą. Priepuolių požymiai ir simptomai gali būti šie:

• Laikinas sumišimas

• Žvilgsnio priepuolis

• Sustingę raumenys

• Nekontroliuojami trūkčiojantys rankų ir kojų judesiai

• Sąmonės ar suvokimo praradimas

• Psichologiniai simptomai, tokie kaip baimė, nerimas ar deja vu

Simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Daugeliu atvejų epilepsija sergančiam asmeniui kiekvieną kartą būna to paties tipo priepuolis, todėl simptomai kiekvienu epizodu būna panašūs.

Gydytojai paprastai skirsto priepuolius į židininius arba generalizuotus, atsižvelgdami į tai, kaip ir kur prasideda nenormalus smegenų aktyvumas.

Židininiai priepuoliai

Kai priepuoliai atsiranda dėl nenormalios veiklos tik vienoje smegenų srityje, jie vadinami židininiais priepuoliais. Šie priepuoliai skirstomi į dvi kategorijas:

• Židininiai priepuoliai be sąmonės netekimo. Kadaise vadinti paprastaisiais daliniais priepuoliais, šie priepuoliai nesukelia sąmonės praradimo. Jie gali pakeisti emocijas arba regimajame matyme gali pakeisti daiktų išvaizdą bei tokius pojūčius, kaip kvapą, skonį ar garsą. Kai kurie žmonės patiria deja vu. Šio tipo priepuoliai taip pat gali sukelti nevalingą vienos kūno dalies, pavyzdžiui, rankos ar kojos, trūkčiojimą ir spontaniškus jutiminius simptomus, tokius kaip dilgčiojimas, galvos svaigimas ir mirksinčios šviesos.

• Židininiai priepuoliai, kurių metu sutrinka sąmonė. Kadaise vadinti kompleksiniais daliniais traukuliais, šie traukuliai susiję su sąmonės ar sąmoningumo pasikeitimu ar praradimu. Šio tipo priepuoliai gali atrodyti kaip sapnas. Židininio sąmonės sutrikimo priepuolio metu galite žiūrėti į erdvę ir normaliai nereaguoti į aplinką arba atlikti pasikartojančius judesius, pavyzdžiui, trinti rankas, kramtyti, ryti ar vaikščioti ratu. Židininių priepuolių simptomai gali būti painiojami su kitais neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip migrena, narkolepsija ar psichikos liga. Norint atskirti epilepsiją nuo kitų sutrikimų, reikia atlikti išsamią apžiūrą ir tyrimus.

Generalizuoti traukuliai

Priepuoliai, kurie apima visas smegenų sritis, vadinami generalizuotais priepuoliais. Egzistuoja šeši generalizuotų priepuolių tipai.

• Absencijos priepuoliai. Absencijos priepuoliai, anksčiau vadinti „petit mal“ priepuoliais, paprastai pasireiškia vaikams. Jiems būdingas žiūrėjimas į erdvę su subtiliais kūno judesiais, tokiais kaip akių mirksėjimas ar lūpų kutenimas ir jie trunka tik 5-10 sekundžių. Šie priepuoliai gali pasireikšti grupėmis, pasikartoti net 100 kartų per dieną, ir sukelti trumpalaikį sąmonės praradimą.

• Toniniai traukuliai. Toniniai priepuoliai sukelia raumenų sustingimą ir gali paveikti sąmonę. Šie priepuoliai paprastai paveikia nugaros, rankų ir kojų raumenis ir dėl jų galite nukristi ant žemės.

• Atoniniai traukuliai. Atoniniai traukuliai, dar vadinami kritimo priepuoliais, sukelia raumenų kontrolės praradimą. Kadangi tai dažniausiai paveikia kojas, dėl to dažnai staiga griūnate arba krentate.

• Kloniniai traukuliai. Kloniniai traukuliai yra susiję su pasikartojančiais arba ritmingais, trūkčiojančiais raumenų judesiais. Šie priepuoliai dažniausiai paveikia kaklą, veidą ir rankas.

• Miokloniniai traukuliai. Miokloniniai traukuliai paprastai pasireiškia staigiais trumpais trūkčiojimais ir paprastai paveikia viršutinę kūno dalį, rankas ir kojas.

• Toniniai-kloniniai traukuliai. Toniniai-kloniniai priepuoliai, anksčiau vadinti didžiaisiais priepuoliais, yra dramatiškiausias epilepsijos priepuolių tipas. Jie gali sukelti staigų sąmonės praradimą ir kūno sustingimą, trūkčiojimą ir drebėjimą. Kartais jie sukelia šlapimo pūslės kontrolės praradimą ar liežuvio prikandimo skatinimą.

Kas dažniau serga epilepsija ir priepuoliais?

Epilepsija gali susirgti bet kas. Epilepsija serga visų rasių, etninių grupių ir amžiaus grupių vyrai ir moterys.

Epilepsija turi daugybę galimų priežasčių, tačiau maždaug pusė epilepsija sergančių žmonių jos priežasties nežino. Kitais atvejais epilepsijos yra aiškiai susijusios su genetiniais veiksniais, smegenų vystymosi anomalijomis, infekcija, smegenų trauma (TBI), insultu, smegenų navikais ar kitomis nustatytomis problemomis. Bet kas, kas sutrikdo normalų neuronų veiklos modelį - nuo ligos iki smegenų pažeidimo ar netaisyklingo smegenų vystymosi - gali sukelti priepuolius.

Epilepsijos gali išsivystyti dėl smegenų laidų anomalijos, nervinių signalų pusiausvyros sutrikimo smegenyse (kai vienos ląstelės pernelyg sužadina arba pernelyg slopina kitų smegenų ląstelių pranešimų siuntimą) arba dėl šių veiksnių derinio. Kai kurių vaikų ligų atveju nenormalūs smegenų laidai sukelia kitų problemų, pavyzdžiui, intelekto sutrikimų.

Kitų žmonių smegenyse bandant atsistatyti po galvos traumos, insulto ar kitos problemos, netyčia gali atsirasti nenormalūs nervų ryšiai, dėl kurių atsiranda epilepsija. Smegenų vystymosi metu atsiradusios smegenų formavimosi ydos ir smegenų laidų anomalijos taip pat gali sutrikdyti neuronų veiklą ir sukelti epilepsiją.

Kas sukelia priepuolius?

Priepuolius sukeliantys veiksniai - tai įvykiai arba kažkas, kas įvyksta prieš prasidedant priepuoliui.

Dažniausiai pasitaikantys priepuolius sukeliantys veiksniai yra šie:

• Stresas.

• Miego problemos, pavyzdžiui, blogas miegas, nepakankamas miegas, pervargimas, sutrikęs miegas, pavyzdžiui, miego apnėja.

• Alkoholio vartojimas, alkoholio vartojimo nutraukimas, rekreacinių narkotikų vartojimas.

• Hormoniniai pokyčiai arba menstruacijų hormonų pokyčiai.

• Liga, karščiavimas.

• Mirksinčios šviesos ar raštai.

• Sveiko, subalansuoto maisto nevalgymas arba nepakankamas skysčių vartojimas; vitaminų ir mineralų trūkumas, valgymo praleidimas.

• Fizinis pervargimas.

• Specifiniai maisto produktai (dažnas dirgiklis yra kofeinas).

• Dehidratacija.

• Tam tikras dienos ar nakties metas.

• Tam tikrų vaistų vartojimas. Pranešama, kad difenhidraminas, kuris yra peršalimo, alergijos ir miego preparatų, parduodamų be recepto, sudedamoji dalis, yra vienas iš dirgiklių.

• Praleistos vaistų nuo traukulių dozės.

Kaip išsiaiškinti, kas sukelia priepuolius?

Kai kurie žmonės pastebi, kad priepuoliai nuolat ištinka tam tikru paros metu arba tam tikrų įvykių ar kitų veiksnių metu. Galbūt norėsite stebėti savo priepuolius ir įvykius, susijusius su priepuoliais, kad pamatytumėte, ar yra tam tikras dėsningumas.

Priepuolių dienoraštyje pažymėkite kiekvieno priepuolio dienos laiką, įvykius ar ypatingas aplinkybes, įvykusias priepuolio metu ir kaip jautėtės. Jei įtariate, kad nustatėte trigerį, stebėkite tą trigerį, kad išsiaiškintumėte, ar tai tikrai trigeris. Pavyzdžiui, jei manote, kad kofeinas yra priepuolių sukėlėjas, ar priepuolis jus ištinka po kiekvieno kofeino turinčio maisto produkto ar gėrimo, po "x" kofeino turinčių maisto produktų ir (arba) gėrimų arba tam tikru paros metu po kofeino vartojimo? Kofeinas gali būti arba nebūti priepuolį sukeliantis veiksnys, jei jis bus nuodugniai išnagrinėtas.

Kas sukelia epilepsiją?

Dažniausiai (iki 70 proc. atvejų) priepuolių priežastis nėra žinoma. Žinomos šios priežastys:

• Genetinės priežastys. Kai kurios epilepsijos rūšys (pavyzdžiui, jaunatvinė miokloninė epilepsija ir vaikų epilepsija) dažniau pasitaiko šeimose (paveldimos). Mokslininkai mano, kad nors yra tam tikrų įrodymų, jog su tuo susiję konkretūs genai, genai tik padidina epilepsijos riziką, o gali būti, kad yra ir kitų veiksnių. Yra tam tikrų epilepsijų, atsirandančių dėl pakitimų, kurie daro įtaką smegenų ląstelių tarpusavio ryšiui ir gali sukelti nenormalius smegenų signalus bei priepuolius.

• Mesialinė temporalinė sklerozė. Tai randas, susidarantis vidinėje laikinosios skilties dalyje (smegenų dalyje prie ausies), kuris gali sukelti židininius traukulių priepuolius.

• Galvos traumos. Galvos traumos gali atsirasti dėl transporto priemonių avarijų, kritimų ar bet kokio smūgio į galvą.

• Smegenų infekcijos. Infekcijos gali būti smegenų abscesas, meningitas, encefalitas ir neurocisteroze.

• Imuniteto sutrikimai. Būklės, dėl kurių jūsų imuninė sistema atakuoja smegenų ląsteles (dar vadinamos autoimuninėmis ligomis), gali sukelti epilepsiją.

• Vystymosi sutrikimai. Gimimo anomalijos, paveikiančios smegenis, yra dažna epilepsijos priežastis, ypač žmonėms, kurių priepuoliai nekontroliuojami vaistais nuo traukulių. Kai kurios gimimo anomalijos, galinčios sukelti epilepsiją, yra židininė žievės displazija, polimikrogrija ir tuberozinė sklerozė. Yra daugybė kitų smegenų apsigimimų, galinčių sukelti epilepsiją.

• Medžiagų apykaitos sutrikimai. Žmonės, turintys medžiagų apykaitos sutrikimų (kaip organizmas gauna energijos normalioms funkcijoms atlikti), gali sirgti epilepsija. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas daugelį šių sutrikimų gali nustatyti atlikdamas genetinius tyrimus.

• Smegenų būklės ir smegenų kraujagyslių anomalijos. Smegenų sveikatos problemos, galinčios sukelti epilepsiją, yra smegenų augliai, insultai, demencija ir pakitusios kraujagyslės, pavyzdžiui, arterioveninės malformacijos.

Kaip diagnozuojama epilepsija?

Techniškai, jei jus ištinka du ar daugiau priepuolių, kurių nesukėlė žinoma medicininė būklė, pavyzdžiui, alkoholio abstinencijos priepuolis arba žemas cukraus kiekis kraujyje, laikoma, kad sergate epilepsija. Prieš nustatydamas diagnozę, jūsų sveikatos priežiūros specialistas (arba epilepsijos specialistas) atliks fizinę apžiūrą, surinks jūsų ligos istoriją ir gali paskirti atlikti kraujo tyrimus (kad atmestų kitas priežastis). Jis gali pasiteirauti apie Jūsų simptomus priepuolio metu ir atlikti kitus tyrimus.

Sveikatos priežiūros specialistas paklaus Jūsų arba Jūsų šeimos nario (kuris matė priepuolį), ar priepuolio metu patyrėte kurį nors iš toliau išvardytų simptomų:

• Raumenų trūkčiojimus.

• Raumenų sustingimą.

• Tuštinimosi ar šlapimo pūslės kontrolės praradimas

• Kvėpavimo pokyčiai.

• Pablyškusi odos spalva.

• Turėjote „tuščią“ žvilgsnį.

• Praradote sąmonę.

• Turėjote problemų kalbėti ar suprasti, kas Jums buvo sakoma.

Kokie tyrimai bus atliekami šiai būklei diagnozuoti?

Atliekami šie tyrimai:

• Elektroencefalografija (EEG): Šiuo tyrimu matuojamas smegenų elektrinis aktyvumas. Tam tikri nenormalūs elektriniai modeliai yra susiję su traukuliais.

• Smegenų skenavimas: Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuria ieškoma auglių, infekcijų ar kraujagyslių pakitimų.

Kaip gydoma epilepsija?

Epilepsijai kontroliuoti taikomi šie gydymo būdai: vaistai nuo traukulių, speciali dieta ir chirurginis gydymas.

Vaistai nuo traukulių

Vaistai nuo traukulių gali kontroliuoti maždaug 60-70 % epilepsija sergančių žmonių priepuolius. Gydymas vaistais nuo traukulių yra individualus. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra patvirtinusi daugiau kaip 20 vaistų nuo traukulių, skirtų epilepsijai gydyti. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali išbandyti vieną ar daugiau vaistų, jų dozes arba vaistų derinį, kad rastų, kas geriausiai padeda kontroliuoti priepuolius.

Vaistų nuo traukulių pasirinkimas priklauso nuo:

• Priepuolio tipo

• Jūsų ankstesnio atsako į vaistus nuo traukulių.

• Kitų Jūsų turimų medicininių būklių.

• Galimos sąveikos su kitais Jūsų vartojamais vaistais.

• Vaisto nuo priepuolių šalutinio poveikio (jei toks yra).

• Jūsų amžiaus

• Bendros sveikatos būklės.

• Biudžeto

Kadangi kai kurie vaistai nuo traukulių yra susiję su apsigimimais, informuokite savo gydytoją, jei esate nėščia arba planuojate pastoti.

Jei vaistai nuo traukulių nesuvaldo priepuolių, sveikatos priežiūros specialistas aptars kitas gydymo galimybes, įskaitant specialias dietas, medicininius prietaisus ar operaciją.

Dietos terapija

Ketogeninė dieta ir modifikuota Atkinso dieta - dietos, kuriose daug riebalų, vidutiniškai baltymų ir mažai angliavandenių - yra dvi dažniausiai pasitaikančios dietos, kartais rekomenduojamos epilepsija sergantiems žmonėms. Dietos dažniausiai rekomenduojamos vaikams, kuriems medikamentai nebuvo veiksmingi ir kuriems negalima skirti chirurginio gydymo. Mažo glikemijos indekso dietos kai kuriems epilepsija sergantiems žmonėms taip pat gali sumažinti priepuolių skaičių.

Chirurgija ir prietaisai

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas apsvarstys galimybę atlikti operaciją, jei vaistai nuo traukulių nepadeda kontroliuoti priepuolių ir jei priepuoliai yra sunkūs bei alinantys. Epilepsijos operacija gali būti saugus ir veiksmingas gydymo būdas, kai daugiau nei du bandymai vaistais nuo traukulių nepadeda kontroliuoti jūsų priepuolių. Svarbu būti įvertintam epilepsijos centre, kad sužinotumėte, ar esate tinkamas kandidatas epilepsijos operacijai.

Chirurginės operacijos galimybės yra chirurginė rezekcija (pakitusio audinio pašalinimas), atjungimas (skaidulų pluoštų, jungiančių smegenų sritis, perpjovimas), stereotaksinė radiochirurgija (tikslingas pakitusio smegenų audinio naikinimas) arba neuromoduliacijos prietaisų implantavimas. Šie prietaisai siunčia elektros impulsus į jūsų smegenis, kad laikui bėgant sumažėtų priepuolių.

Ar epilepsiją galima išgydyti?

Epilepsija nėra išgydoma (vaikams išgyti – galimybė yra). Tačiau yra daugybė epilepsijos gydymo galimybių.

Ar visada turėsiu priepuolių?

Apie 70 % žmonių, taikant tinkamą gydymą, per kelerius metus išvengia priepuolių. Likusieji 30 % laikomi sergančiais vaistams atsparia epilepsija.

Kiek laiko turėsiu vartoti vaistus nuo epilepsijos?

Tai priklauso nuo jūsų epilepsijos tipo ir jūsų reakcijos į vaistus. Kai kurie žmonės, kuriems kelerius metus neatsiranda priepuoliai, gali nutraukti vaistų vartojimą. Priimant vaistų atmetimo sprendimą,   bus atsižvelgta į įvairius veiksnius, įskaitant smegenų pažeidimų nebuvimą magnetinio rezonanso tomografijoje, EEG duomenis ir Jūsų ligos istoriją. Kai kuriems žmonėms vaistų gali prireikti visą gyvenimą.

Šaltiniai:

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/epilepsy/symptoms-causes/syc-20350093

https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/epilepsy-and-seizures

https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17636-epilepsy

Parengė Viktorija Stučytė pagal literatūrinius šaltinius

#epilepsija #priepuoliai #vaistai #sąmonės #sveikatos priežiūros specialistas #traukuliai