Migrena - šiuolaikinė dirbančių žmonių problema

Migrena yra ne tik labai stipraus galvos skausmo priežastis, bet ir neurologinė liga, galinti sukelti daugybę kitų simptomų. Nors migrenai dažnai būdingi intensyvūs, varginantys galvos skausmai, gali būti ir kitų simptomų:

• pykinimas

• vėmimas

• pasunkėjęs kalbėjimas

• tirpimas arba dilgčiojimas

• jautrumas šviesai ir garsui

Ši liga paliečia beveik visas šeimas ir gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Migrena dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams.

Migrenos diagnozė nustatoma remiantis klinikine anamneze, nurodytais simptomais ir atmetus kitas priežastis. Dažniausiai migrenos galvos skausmai (arba priepuoliai) skirstomi į šias kategorijas: epizodiniai ir lėtiniai, be auros ir su aura.

Kaip migrena juntama?

Žmonės migrenos skausmą apibūdina kaip:

• pulsuojantis

• perforuojantis

• pulsuojantis kartu su „smegenų skausmu“

• alinantis

Migrenos skausmas gali būti juntamas iš pradžių kaip lengvas, tačiau negydant jis gali tapti vidutinio stiprumo arba stiprus. Migreninis skausmas dažniausiai pasireiškia kaktos srityje. Paprastai jis būna vienoje galvos pusėje, tačiau retesniais atvejais gali pasireikšti abiejose pusėse. Dauguma migrenos priepuolių trunka apie 4 valandas. Jei jie negydomi arba skausmas nereaguoja į gydymą, gali trukti nuo 72 valandų iki savaitės. Sergant migrena su aura, skausmas gali persidengti su aura arba gali iš viso nepasireikšti.

Migrenos simptomai

Migrenos simptomai gali prasidėti 1-2 dienos prieš patį galvos skausmą. Tai vadinamoji prodromo stadija. Šios stadijos simptomai gali būti šie:

• potraukis maistui

• depresija

• nuovargis arba mažas energijos lygis

• dažnas žiovulys

• hiperaktyvumas

• dirglumas

• kaklo sustingimas

Migrenos su aura atveju aura pasireiškia po prodromo stadijos. Auros metu gali sutrikti regėjimas, jutimas, judesiai ir kalba. Šių problemų pavyzdžiai:

• sunku aiškiai kalbėti

• veido, rankų ar kojų dilgčiojimo ar dilgčiojimo pojūtis

• figūrų, šviesos blyksnių ar ryškių dėmių matymas

• laikinas regėjimo praradimas

Kitas etapas vadinamas priepuolio etapu. Tai ūmiausia arba stipriausia fazė, kai pasireiškia tikrasis migrenos skausmas. Kai kuriems žmonėms ši fazė gali sutapti su aura arba pasireikšti jos metu. Priepuolio fazės simptomai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Migrenos simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.

Kai kurie simptomai gali būti šie:

• padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui

• pykinimas

• galvos svaigimas arba silpnumas

• skausmas vienoje galvos pusėje: kairėje, dešinėje, priekyje ar nugaroje arba skruostuose

• pulsuojantis ir dilgčiojantis galvos skausmas

• vėmimas

Po priepuolio fazės žmogus dažnai patiria postdromo fazę. Šios fazės metu paprastai keičiasi nuotaika ir jausmai. Jie gali svyruoti nuo euforijos ir didžiulio džiaugsmo iki didelio nuovargio ar apatijos. Gali atsirasti lengvas galvos skausmas. Šių fazių trukmė ir intensyvumas skirtingiems žmonėms gali būti nevienodas. Kartais fazė praleidžiama ir migrenos priepuolis gali įvykti nesukeliant galvos skausmo.

Kas sukelia migrenos priepuolius?

Mokslininkai nėra nustatę galutinės migrenos priežasties. Tačiau jie vis dar mano, kad šią būklę lemia "nenormali" smegenų veikla, kuri veikia nervų signalus, chemines medžiagas ir kraujagysles smegenyse.

Taip pat yra daugybė migreną sukeliančių veiksnių, apie kuriuos nuolat pranešama, pvz:

• ryškios šviesos

• stiprus karštis ar kiti ekstremalūs oro sąlygų pokyčiai

• dehidratacija

• barometrinio slėgio pokyčiai

• hormonų pokyčiai moterims, pavyzdžiui, estrogenų ir progesterono svyravimai menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu

• per didelis stresas

• garsūs garsai

• intensyvi fizinė veikla

• valgio praleidimas

• miego režimo pokyčiai

• tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, geriamųjų kontraceptikų ar nitroglicerino, vartojimas

• neįprasti kvapai

• tam tikri maisto produktai

• rūkymas

• alkoholio vartojimas

• keliavimas

Jei patirsite migrenos priepuolį, gydytojas gali paprašyti pradėti pildyti galvos skausmo žurnalą. Užrašydami, ką veikėte, kokį maistą valgėte ir kokius vaistus vartojote prieš prasidedant migrenos priepuoliui, galite lengviau nustatyti migreną sukeliančius veiksnius.

Kiti migreną sukeliantys veiksniai

Nors migrenos priepuolį sukeliantys veiksniai gali būti labai asmeniški, tam tikri maisto produktai ar maisto sudedamosios dalys gali sukelti priepuolį dažniau nei kiti. Tai gali būti:

• alkoholis arba gėrimai su kofeinu

• maisto priedai, pavyzdžiui, nitratai (konservantas rūkytoje mėsoje), aspartamas (dirbtinis cukrus) arba mononatrio glutamatas .

• kai kuriuose maisto produktuose natūraliai esantis tiraminas

Tiramino taip pat padaugėja, kai maisto produktai yra fermentuojami arba brandinami. Tai tokie maisto produktai kaip kai kurie brandinti sūriai, rauginti kopūstai ir sojų padažas. Tačiau šiuo metu atliekamais tyrimais atidžiau nagrinėjamas tiramino vaidmuo migrenai, nes jis gali būti ne toks didelis veiksnys, kaip manyta anksčiau.

Migrenos priepuolių registravimas dienoraštyje gali padėti nustatyti asmeninius migrenos priepuolius sukeliančius veiksnius.

Migrenos gydymas

Migrenos neįmanoma išgydyti, tačiau gydytojas gali padėti jums valdyti migrenos priepuolius, suteikdamas priemones, kaip gydyti simptomus, kai jie pasireiškia, ir taip sumažinti priepuolių skaičių. Gydymas taip pat gali padėti sumažinti migrenos sunkumą.

Migrenos diagnozė nustatoma remiantis klinikine anamneze, nurodytais simptomais ir atmetus kitas priežastis. Dažniausiai migrenos galvos skausmai (arba priepuoliai) skirstomi į šias kategorijas: epizodiniai ir lėtiniai, be auros ir su aura.

Gydymo planas priklauso nuo:

• jūsų amžiaus

• kaip dažnai jus ištinka migrenos priepuoliai

• migrenos tipo

• priepuolių stiprumo lygio - pagal tai, kiek ilgai jie trunka, koks stiprus skausmas ir kaip dažnai dėl jų negalite eiti į mokyklą ar darbą

• ar migrenos metu pasireiškia pykinimas ar vėmimas, taip pat kiti simptomai.

• kitų sveikatos problemų, kuriomis galbūt sergate, ir kitų vaistų, kuriuos galbūt vartojate

Jūsų gydymo planas gali apimti šių priemonių derinį:

• gyvenimo būdo koregavimas, įskaitant streso valdymą ir migreną sukeliančių veiksnių vengimą

• nereceptiniai vaistai nuo skausmo ar migrenos, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba paracetamolis (Tylenol)

• receptiniai vaistai nuo migrenos, kuriuos vartojate kasdien, kad išvengtumėte migrenos ir sumažintumėte galvos skausmų dažnumą.

• receptinių vaistų nuo migrenos, kuriuos vartojate vos prasidėjus priepuoliui, kad jis netaptų stiprus ir palengvintų simptomus.

• receptiniai vaistai nuo pykinimo ar vėmimo

• hormonų terapija, jei migrena pasireiškia priklausomai nuo menstruacijų ciklo

• konsultacijos su psichologu, jei migrena atsiranda, dėl jūsų psichinės sveikatos problemų

• alternatyvioji priežiūra, kuri gali apimti meditaciją, akupresūrą arba akupunktūrą

Vaistai

Vaistai gali būti vartojami siekiant išvengti migrenos priepuolio arba gydyti jį ištikus. Jums gali padėti nereceptiniai vaistai. Tačiau jei nereceptiniai vaistai nėra veiksmingi, gydytojas gali nuspręsti skirti kitų vaistų.

Nuo migrenos sunkumo ir kitų jūsų sveikatos sutrikimų priklausys, koks gydymas jums tinka.

Ūminiai vaistai - vartojami iš karto, kai tik įtariate, kad artėja migrenos priepuolis, - yra šie:

• NVNU: šie vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, paprastai vartojami lengvo ar vidutinio sunkumo priepuolių, kurie nesukelia pykinimo ar vėmimo, atveju.

• Triptanai: šie vaistai, pavyzdžiui, sumatriptanas, eletriptanas ir rizatriptanas, paprastai yra pirmoji gynybos linija asmenims, kuriems migrenos priepuoliai pasireiškia nervų skausmu.

• Antiemetikai: šie vaistai, pavyzdžiui, metoklopramidas, chlorpromazinas ir prochlorperazinas, paprastai vartojami kartu su NVNU, siekiant sumažinti pykinimą.

• Ergotos alkaloidai: šie vaistai, pavyzdžiui, Migranal ir Ergomar, skiriami ne taip dažnai ir paprastai skiriami tik tiems asmenims, kurie nereaguoja į triptanus ar analgetikus.

Prevenciniai vaistai - skiriami žmonėms, kurių migrenos priepuoliai gali būti alinantys arba ištinka dažniau nei keturis kartus per mėnesį, - vartojami kartą per dieną arba kas 3 mėnesius injekcijomis. Šiems vaistams priskiriami šie vaistai:

• Antihipertenziniai vaistai: šie vaistai skiriami nuo aukšto kraujospūdžio ir taip pat gali padėti nuo migrenos priepuolių. Beta adrenoblokatoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai (kandesartanas) yra keli migrenos prevencijai vartojamų antihipertenzinių vaistų pavyzdžiai.

• Antikonvulsantai: kai kurie vaistai nuo traukulių taip pat gali padėti išvengti migrenos priepuolių.

• Antidepresantai: kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, amitriptilinas ir venlafaksinas, taip pat gali padėti išvengti migrenos priepuolių.

• Botoksas: botokso injekcijos į galvos ir kaklo raumenis atliekamos kas 3 mėnesius.

• Gydymas kalcitonino genų peptidais: šie preparatai skiriami injekcijomis per veną ir padeda užkirsti kelią migrenos priepuoliui.

Migrena su aura

Aura paprastai pasireiškia 25 proc. migrena sergančių žmonių. Jei sergate migrena su aura, greičiausiai patirsite bent du priepuolius, kuriems būdingi šie požymiai:

• aura, kuri praeina, yra visiškai grįžtama ir apima bent vieną iš šių simptomų:

• regos sutrikimai (dažniausias auros simptomas)

• kūno, veido ar liežuvio jutimo sutrikimai, pavyzdžiui, tirpimas, dilgčiojimas ar galvos svaigimas

• kalbos ar kalbėjimo problemos

• judėjimo problemos arba silpnumas, kuris gali trukti iki 72 valandų

• smegenų kamieno simptomai, kurie apima:

• sunkumai kalbėti arba dizartrija (neaiški kalba)

• galvos svaigimas (sukimosi jausmas)

• spengimas ausyse arba skambėjimas ausyse

• diplopija (dvigubas matymas)

• ataksija arba nesugebėjimas kontroliuoti kūno judesių

• akių problemos: matymas tik viena akimi, įskaitant šviesos blyksnius, aklas dėmes ar laikiną apakimą (kai pasireiškia šie simptomai, jie vadinami tinklainės migrena)

Migrena be auros (bendroji migrena): Šis migrenos galvos skausmo tipas pasireiškia be įspėjimo, kurį gali suteikti aura. Simptomai yra tokie patys, tačiau šios fazės nebūna.

Lėtinė migrena

Lėtinė migrena anksčiau buvo vadinama „kombinuota" arba „mišria", nes jai gali būti būdingi migrenos ir „įtemptos“ galvos skausmo požymiai. Ji taip pat kartais vadinama stipriu migreniniu galvos skausmu ir gali būti sukelta dėl per didelio vaistų vartojimo.

Lėtine migrena sergantiems žmonėms stiprus įtampos galvos skausmas arba migrenos priepuolis pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį 3 ar daugiau mėnesių. Daugiau nei aštuoni iš šių priepuolių yra migrena su aura arba be auros.

Migreninis pykinimas

Daugelis žmonių patiria pykinimą kaip migrenos simptomą. Daugelis taip pat vemia. Šie simptomai gali prasidėti tuo pačiu metu, kai ištinka priepuolis. Tačiau paprastai jie prasideda praėjus maždaug 1 valandai nuo galvos skausmo pradžios.

Pykinimas ir vėmimas gali kelti tiek pat rūpesčių, kiek ir pats priepuolis. Jei jus tik pykina, galite vartoti įprastus vaistus nuo migrenos. Tačiau vėmimas gali trukdyti išgerti tabletes arba išlaikyti jas organizme pakankamai ilgai, kad jos būtų įsisavintos. Jei turite atidėti vaistų nuo migrenos vartojimą, tikėtina, kad migrena taps sunkesnė.

Migrena be galvos skausmo: "Tylioji migrena" arba "acefalginė migrena", apima auros simptomą, bet ne galvos skausmą, kuris paprastai pasireiškia po jos.

Hemipleginė migrena: Pasireiškia laikinas paralyžius (hemiplegija) arba neurologiniai ar jutiminiai pokyčiai vienoje kūno pusėje. Galvos skausmo pradžia gali būti susijusi su laikinu nutirpimu, dideliu silpnumu vienoje kūno pusėje, dilgčiojimu, pojūčių praradimu ir galvos svaigimu ar regėjimo pokyčiais. Kartais jis apima galvos skausmą, o kartais - ne.

Tinklainės migrena (akių migrena): Galite pastebėti laikiną, dalinį arba visišką regėjimo praradimą vienoje akyje, taip pat buką skausmą už akies, kuris gali plisti į likusią galvos dalį. Regėjimo praradimas gali trukti minutę arba net kelis mėnesius. Apie tinklainės migreną visada turėtumėte pranešti sveikatos priežiūros specialistui, nes tai gali būti rimtesnės problemos požymis.

Migrenozės statusas. Tai reta ir sunki migrenos rūšis, kuri gali trukti ilgiau nei 72 valandas. Galvos skausmas ir pykinimas gali būti labai stiprūs. Šio tipo migreną gali sukelti tam tikri vaistai arba vaistų vartojimo nutraukimas.

Šaltiniai:

https://www.healthline.com/health/migraine

https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5005-migraine-headaches

Parengė Viktorija Stučytė pagal literatūrinius šaltinius

#migrena #stiprus #galvos skausmas #simptomai #gydymas #vaistai